Daugiau kaip dešimtmetį vestuves rengianti studijos „Viktorijos vestuvės“ ir vestuvinių suknelių salono „Noiva“ įkūrėja, vestuvių planuotoja Viktorija Prokofjeva tikina, kad pastaruoju metu pastebimai kinta lietuvių šventimo tradicijos ir papročiai. Apie juos bei tai, kaip yra švenčiamos šiuolaikinės vestuvės, ji pasakoja portalui Ji24.lt.
– Viktorija, šiltasis metų sezonas vestuvių planuotojams, atrodo, turėtų būti pats darbymetis. Sakykite, kurie mėnesiai jūsų profesijoje yra patys karščiausi?
– Pats darbymetis yra tarp gegužės ir spalio mėnesių, o patys karščiausi mėnesiai yra liepa ir rugpjūtis; pastarasis mėnuo būna ypač aktyvus ir darbingas mums.
Mano nuomone, vestuvėms puikus metas yra ir gegužė ar birželis, tačiau kažkodėl retas kuris šį mėnesį nori sumainyti žiedus. Ir be reikalo, juk tada sužaliuoja gamta, žydi pačios gražiausios gėlės, apskritai tai yra pats gražiausias vasaros laikas. Juk liepą ir rugpjūtį jau gali būti labai karšta, o ir pati gamta jau po truputį pradeda rudenėti.
Vis tik nuostabias vestuves galima surengti ir rudenį, nebūtina apsiriboti tik vasaros mėnesiais. Jei jaunieji baiminasi dėl prastų orų, tuoktis dar galima rugsėjį ir spalio pradžioje – šiuo laikotarpiu orai būna dar tikrai geri, o gamta jau pradeda dažytis rudens spalvomis.
Negaliu sakyti, kad nebūna vestuvių ir šaltesniais metų laikotarpiais – jų tikrai pakankamai daug rengiame ir žiemą, ypač per Kalėdas ar tarpušvenčiu. Taip jauniesiems tiesiog būna patogiau sukviesti visus svečius ir surinkti juos į vieną vietą – juk tuomet būna atostogos, turi daugiau laisvo laiko.
– Kaip ir kodėl kilo mintis užsiimti vestuvių planavimu?
– Mano karjeros pradžia buvo tokia gan atsitiktinė ir visiškai neplanuota. Viena renginių organizavimu užsiimanti įmonė nusprendė, kad reikėtų užsiimti ir vestuvėmis, mat šią paslaugą prieš 10 metų nelabai kas ir teikdavo. Tai pernelyg daug negalvojusi į šią poziciją aš ir įsidarbinau. Tai buvo pirmasis mano darbas ir karjeros pradžia.
Vis dėlto maždaug po metų ši įmonė subyrėjo, o aš taip ir likau viena. Tuomet pagalvojau, kad per metus jau tikrai išmokau planuoti vestuves, ir nusprendžiau dirbti toliau. Buvau komunikabili, mokėjau organizuoti, ir šis darbas man patiko, be to, visuomet domėjausi estetika, vartydavau užsienio žurnalus ir grožėdavausi įvairiausiais vestuviniais akcentais, svajojau vieną dieną ir pati taip papuošti kažkieno vestuves.
Tada, prieš dešimtmetį, nieko dar nebuvo. Mačiau, kaip sunkiai nuotakoms sekdavosi rasti tai, ko jos nori. Ir štai aš pagalvojau – na, tai reikia visko imtis man ir padaryti. Tikrai nesu viena iš tų moterų, kurios visą gyvenimą svajojo apie vestuves ar apie vestuvių planuotojos karjerą. Šį darbą pradėjau dirbti visiškai atsitiktinai, tačiau niekada to nesigailėjau.
Nepavadinčiau savęs kažkokia princese, kuri visada mintyse kūrė savo vizijas, kaip turėtų atrodyti jos vestuvės, priešingai – mano pačios vestuvės buvo visiškai paprastos. Man daug smagiau organizuoti vestuves ir kurti dekoracijas kitiems, o ne pačiai sau – juk tada tuo pasidžiaugs daug žmonių, o aš galėsiu gėrėtis jų šypsenomis.
Iš pradžių vestuves planuodavau viena, o bėgant metams kolektyvas didėjo, pradėjome teikti ir daugiau paslaugų. Jau maždaug ketverius metus esame trise, turime ir vestuvinių suknelių saloną, teikiame vestuvių planavimo, dekoracijų, konsultavimo ir daug kitų su vestuvėmis susijusių paslaugų.
Šiuo metu auginu vos metų sulaukusią dukrytę, tad nuo visų didelių darbų esu kiek atsiribojusi ir visais reikalais rūpinasi mano kolegės – dekoratorė ir kita vestuvių planuotoja. Aš daugiau užsiimu vestuvių papuošimais, konsultacijomis ar rūpinuosi vestuvinių suknelių salonu.
– Užsienyje didžioji jaunavedžių šventė be vestuvių planuotojos, atrodo, nelabai ir įsivaizduojama, o kaip yra Lietuvoje – ar dažnai žmonės ryžtasi visą vestuvių organizavimą atiduoti į kito žmogaus rankas?
– Palyginti su tuo, kaip buvo prieš dešimt ar kiek mažiau metų, tai situacija tikrai labai stipriai pasikeitė. Galbūt šį pokyti lėmė ir didelė emigracijos banga. Juk net ir didžioji dauguma užsienyje gyvenančių emigrantų nori tuoktis Lietuvoje, o jiems ganėtinai sunku šventę suorganizuoti patiems – tokiu atveju planuotoja jiems tampa ir jų akimis, ir ausimis. O tokių klientų, gyvenančių kitoje šalyje, pas mus būna nemažai.
Tada, prieš dešimtmetį nieko dar nebuvo, mačiau kaip tuokiasi nuotakos ir kaip sunkiai joms sekdavosi rasti tai, ko jos nori. Ir štai aš pagalvojau – na tai reikia visko imtis man ir padaryti.
Kita grupė žmonių, kurie užsisako vestuvių planuotoją, yra daug dirbantys ir pakankamai užsiėmę žmonės, kad skirtų laiko vestuvių organizavimui. Tikrai yra tokių nuotakų, kurios nenori gilintis ir gaišti laiko spręsdamos smulkmeniškus klausimus – o jų būna tikrai labai daug.
Svarbu ir bendras žinių bagažas – vestuvių planuotoja žino visas problemas, kurios gali iškilti, ir jai kur kas paprasčiau ir greičiau sekasi suorganizuoti vestuves. Mes galime išvengti klaidų, apie kurias net nesusimąsto jaunieji. O jų tikrai būna, ir nemažai.
Taip pat skaitykite: Įdomūs faktai apie vedybas
Yra ir tokių, kurie, taupydami pinigus, pas mus užsisako ne vestuvių planavimą, o konsultacijas – jos kainuoja tik keliasdešimt eurų. Tokiu atveju mes jaunavedžiams susakome pačius svarbiausius dalykus, atsakome į jų klausimus, duodame patikimų maisto tiekėjų, floristų ar fotografų kontaktus bei patariame, ką geriau daryti ir ko ne. Kitaip tariant, per konsultacijas mes atiduodame praktiškai visą savo patirtį.
– Kokie yra pirmieji žingsniai organizuojant vestuves: ką svarbiausia atlikti ir prieš kiek laiko reikėtų kreiptis į vestuvių planuotoją?
– Visų pirma reikia išsirinkti vietą, apsiskaičiuoti, kiek vestuvėse dalyvaus svečių – tai svarbiausi dalykai, kuriuos reikia padaryti kuo anksčiau.
Būna taip, kad ateina jaunieji ir sako: „Mes norime po mėnesio susituokti ir nieko nežinome“, tokiu atveju jų pasirinkimai gan riboti – juk bent jau vasarą daugelis vietų dažnai iš anksto būna rezervuotos. O jei jaunieji kreipiasi bent prieš metus, tą vietą rezervuoti yra kur kas daugiau galimybių. Mes visuomet patariame, kad rinkdamiesi vestuvių vietą, jaunieji atkreiptų dėmesį ir į svečių skaičių – juk didžiuliame dvare nepasodinsi dešimties svečių, tokiu atveju reikia kiek intymesnės aplinkos.
O švenčia lietuviai tikrai įvairiose vietose: vieni renkasi dvarą, sodybas, vilas miške, kiti nori švęsti mieste ant kokio pastato stogo arba restorane. Būna ir tokių, kurie savo vestuves nori švęsti pajūryje ant smėlio.
Kai jau vieta aiški, o svečiai suskaičiuoti, reikia išsirinkti muziką vestuvėms, atlikėjus, didžėjus ar muzikantus, vestuvių vakaro vedėją. Taip ir vyksta visas planavimas – mes siūlome, o jaunieji renkasi. Bendraudami stengiamės kuo daugiau apie juos sužinoti, tada ir pasiūlyti kažką arčiau širdies tampa daug lengviau.
Vestuves galime suorganizuoti net ir per itin trumpą laikotarpį, bet jauniesiems bus kur kas mažesnis pasirinkimų asortimentas. Beje, tuomet viskas vyksta netgi paprasčiau – nėra kur blaškytis ar daug galvoti. Per vasarą pasitaiko taip greitai suorganizuoti bent keletą vestuvių, ir galiu pasakyti – jos dažnai ir būna labiausiai pavykusios.
Na, o jei nesinori visko daryti labai skubiai, pats optimalus laikas kreiptis į vestvių planuotoją yra maždaug pusė metų ar metai iki vestuvių datos.
