– O ar užtektų poros savaičių? Vieno mėnesio?
– Poros savaičių tikriausiai nelabai užtektų. Suorganizuoti galėtume, tačiau santuoką užregistruoti Santuokų rūmuose reikia bent prieš 30 dienų iki ceremonijos, o ir bažnyčioje kunigai nelabai mėgsta tokių staigių tuoktuvių, mat jauniesiems prieš tai dar reikia sudalyvauti ir keliose pamokėlėse. Jei ne šios kliūtys, mes suorganizuotume ir per dvi savaites.
Pasitaikė ir tokių klientų, kurie iš pradžių viską organizavo patys, o vėliau nusprendė kreiptis į mus, nes suprato, kad nebespėja, kažko neranda ar panašiai – likus porai savaičių iki vestuvių jiems tiesiog reikia pagalbos. Tokiu atveju viską sustyguojame, surašome vestuvių scenarijų, dienotvarkę ir viską jiems pateikiame. Galime būti ir tik vestuvių koordinatoriai – jaunavedžiai viską organizuoja patys, o mes jiems pagelbėjame tik per pačią šventę, kad neužkrautų darbų mamai, sesei ar draugei.
– O ką vestuvių planuotoja daro per vestuves: ar yra dalykų, kurių daryti jūs nesutiktumėte?
– Stengiamės daryti viską, kas susiję su vestuvėmis, ir bandome jauniesiems palengvinti organizavimo naštą. Jei reikia paguodos ar palaikymo, vestuvių planuotoja gali tapti psichologe, jei reikia susiūti suknelę, ji gali tapti ir siuvėja. Iškilus būtinybei, tenka ir makiažą, ir šukuoseną taisyti ar, galų gale, sušluoti sudužusias taures.
Per vestuves planuotoja dažniausia sprendžia visas iškilusias problemas, bendrauja ir su maisto tiekėjais, ir su floristais, ir su kitu aptarnaujančiu personalu. Žodžiu, vestuvių planuotoja yra ta, kuri rūpinasi, kad vestuvės praeitų kuo sklandžiau.
– Ar dažnai pasitaiko, kad jaunieji tarpusavyje nesutartų dėl to, kaip turėtų atrodyti didžioji jų diena? Kaip sprendžiate kilusius konfliktus?
– Tikrai būna ir tokių atvejų – juk natūralu, kiekvienas mes turime savo nuomonę ir lūkesčius. Vis tik vestuvės yra jautrus ir geras emocijas keliantis įvykis, tad ir tie konfliktai greitai išsprendžiami. Dažnai kuris nors iš jaunavedžių nusileidžia.
Per vasarą pasitaiko taip greitai suorganizuoti bent keletą vestuvių, ir galiu pasakyti – jos dažnai ir būna labiausiai pavykusios.
Tarkime, jei jaunikis kažko nesupranta ar nenori į tai pernelyg gilintis, jis tiesiog pasako: „Brangioji, daryk taip, kaip tu nori“. Lygiai taip pat nusileidžia ir jaunosios, ypač kalbant apie tai, kas svarbu vyrams. O jiems rūpi alkoholis, jo rūšis, kokybė – jaunasis galbūt norės daugiau paišlaidauti pirkdamas prabangesnį viskį, o štai jaunoji mieliau pinigų negailės dailioms vestuvių dekoracijoms, gėlėms. Taip jie ir pasiskirsto.
Taip pat skaitykite: Ant bangos: kas būdinga kaimo vestuvių stiliui?
Nebūna neišsprendžiamų problemų, ir kompromisai visuomet pasiekiami. Net jei kiek ir aštresni tie jaunųjų „kampai“, po kelių dienų ar savaičių jie vis tiek yra linkę nusileisti.
– Ar tiesa, kad dažniausiai visais vestuvių planais labiau rūpinasi jaunosios, o vyrai, kaip dažnai juokaujama, tiesiog pasistengia pasirodyti bažnyčioje laiku?
– Vyrai yra vyrai, tad jiems labiau rūpi esminiai vestuvių dalykai: vieta, maistas, gėrimai, galiausiai – ir vestuvių kaina. O moterys rūpinasi viskuo: tiek esminiais dalykais, tiek ir įvairiais smulkiais akcentais: papuošimais, dekoracijomis, gėlėmis ir panašiai.
Vis dėlto mano praktikoje yra pasitaikę ir išimčių. Buvo toks vienas jaunikis, kuris turėjo labai tvirtą savo nuomonę dėl visų vestuvių smulkmenų: ir dėl dekoro, ir dėl gėlių, ir dėl visų mažų papuošimų. Galiu pasakyti, kad jis turėjo tikrai puikų skonį ir daug žinių apie įvairias gėlių rūšis ar papuošimus, tad su juo dirbti buvo tikrai įdomu. Tai buvo vienas iš nedaugelio atvejų, kai jaunikis tikrai labai nuoširdžiai buvo susitelkęs į visą vestuvių planavimo procesą.
– Ar skaičiavote, kiek vestuvių jau surengėte? Kurios iš jų buvo įsimintiniausios?
– Organizuoti man teko jau tikriausiai keletą šimtų vestuvių, tad tikrai būtų sunku išskirti ir papasakoti apie kurias nors vienas iš jų. Atsimenu jas visas, bet tikriausiai labiausia įsimena vestuvės, per kurias iškyla nenumatytų aplinkybių.
Štai, tarkime, per vienerias vestuves kilo nepaprastai didelis škvalas, o kadangi šventė vyko lauke, lietus ir vėjas nuplovė viską: ir dekoracijas, ir paviljonus, ir visas gėles. Jaunieji pernelyg nenusiminė, o ir mes stengėmės ir toliau dirbti su šypsena. Juk čia gamtos stichija – jos nesuvaldysi.
Labai gražios vestuvės, kurios vyksta gamtoje, šventės dalyviai tada būna kur kas labiau atsipūtę ir atsipalaidavę. Pasitaikė ir tokių ceremonijų, kai ir pati nubraukdavau ašarą išgirdusi, kokius nuostabius įžadus jaunieji vienas kitam sako. Išties gražu paklausyti.
Esame organizavę vestuves Prancūzijoje, Italijoje ir kitose šalyse. Viskas puikiai pavyko, tačiau, iššūkių iškildavo nemažai – juk ten viskas nauja, viskas įdomu, kitoks ir darbo pobūdis.
– Vestuves planuojate jau visą dešimtmetį, tad tikriausiai jau vien pamačiusi porą žinotumėte – jiems verta tuoktis, ar ne? Ar palaikote ryšius su jau susituokusiomis poromis?
– Gyvenime mačiau tiek daug porų, kad galiu pasakyti viena – santykiai ir santuokinio gyvenimo laimė niekada negali būti prognozuojami. Esu suplanavusi vestuves išties nuostabioms poroms, kurios, maniau, kartu praleis visą gyvenimą. Deja, praėjus kuriam laikui sužinau, kad jie išsiskyrė...
