Su „Jakovo veterinarijos centro“ direktoriumi, veterinarijos mokslų daktaru Jakovu Šengautu kalbamės apie vėžio priežastis, gydymo efektyvumą, emocijas ir sąžiningumą gydant keturkojus ligonius.
– Jūsų klinika veikia jau 26 metus. Per tiek laiko galima pamatyti kai kurių ligų tendencijas. Ar pastebite augantį šunų ir kačių susirgimų onkologinėmis ligomis skaičių?
– Taip, susirgimų onkologinėmis ligomis skaičius auga. Prieš gerą dešimtmetį skirtingose šalyse: Olandijoje, Didžiojoje Britanijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo atliktas didelis tyrimas – ištirtos šunų ir kačių mirties priežastys smulkių gyvūnų klinikose. Apie 53 procentai vyresnių nei 10 metų šunų ir kačių mirties priežastis buvo onkologiniai susirgimai. Šis procentas skirtingose šalyse skiriasi labai mažai.
Lietuvoje tokios statistikos nevedame, bet galim pasakyti, kad tarp vyresnio amžiaus gyvūnų onkologiniai susirgimai labai dažni. Be to, pastebime, kad kaip ir žmonių, gyvūnų vėžys jaunėja.
Kitas dalykas, dabar gerėja mūsų diagnostinės galimybės: atsiranda daugiau rentgeno aparatų, ultragarsas. Anksčiau ne visada šie susirgimai buvo nustatomi.
– Kiek svarbu laiku atlikta diagnostika?
– Mūsų gydymas pagrįstas ankstyva diagnostika. Taip pat svarbu, ar yra metastazės, ar ne. Reikia pasakyti, kad ankstyvose stadijose su liga dažniausiai pavyksta susitvarkyti. Gyvūnams taikoma ir chemoterapija, bet nėra galimybių taikyti spindulinės – radioterapijos. Cheminės terapijos galimybės irgi ribotos, svarbu, kiek tinkamai ją galime organizuoti.
Juk vis dėlto, chemija labai stiprūs nuodai, po jos gyvūnui krenta plaukai ir pan. Turime pagalvoti ir apie žmones, kad jie nuodų negautų. Literatūroje yra aprašyta atvejų, kai chemoterapiją taiko šuniui, o kenčia šeimininkas. Pavyzdžiui, gydomo šuns šeimininkė patyrė persileidimą.
Jei galima kardinaliai pašalinti auglį, būna ir neblogų rezultatų, bet jei diagnozuojamas kraujo ar kasos vėžys – nieko nepadarysi. Tai tik laiko klausimas... Reikia pripažinti dar vieną dalyką: yra gyvenimo trukmės supratimas ir yra gyvenimo kokybės supratimas.
Onkologiniai susirgimai žiaurus dalykas ir mes turime tokiems pacientams užtikrinti skausmo kontrolę. Gyvenimas turi būti be skausmo, nes jei yra skausmas, tai nėra ką kalbėti apie kokybišką gyvenimą. Antras dalykas, gyvenimas neturi būti ištisinės operacijos, sunkūs pooperaciniai laikotarpiai, tam, kad gyvūnas pragyventų papildomai pusantro mėnesio ir numirtų 10 sykių papjautas. Aš pats asmeniškai labai tikiuosi, kad sulaukęs senatvės galėsiu rinktis eutanaziją.
Onkologiniai susirgimai žiaurus dalykas ir mes turime tokiems pacientams užtikrinti skausmo kontrolę. Gyvenimas turi būti be skausmo, nes jei yra skausmas, tai nėra ką kalbėti apie kokybišką gyvenimą.
Kartais literatūroje matai, kad taikant chemoterapiją metų išgyvenimo tikimybė 13 procentų arba vidutinis išgyvenamumas per metus 20 procentų. Supranti, kad žmogui krūva finansinių išlaidų, visokių pavojų, o tikimybė, kad gyvūnas išgyvens metus – 13 procentų.
Žinoma, šeimininkai stengiasi daryti viską, bet statistika negailestinga. Mes, kaip specialistai, privalome remtis ne emocijomis, o moksliniais tyrimais ir statistika. Jei gyvūnas nuolat operuojamas, kenčia, turi matytis perspektyva. Jeigu jos nematome, taip ir pasakome šeimininkams. Aišku, galiausiai sprendžia savininkas, bet norisi būti sąžiningam. Mes imame pinigus už savo atliktą darbą ir, atrodo, kuo daugiau dirbam, tuo daugiau uždirbsim. Tačiau su etika neturi prasilenkti, turi būti sąžiningas ir gyvūno atžvilgiu. Tai ne tik pinigai, tai – skausmas.
– Koks vėžys labiausiai paplitęs? Ar galima įvardinti jo priežastis?
– Kalėms ir katėms dažniausiai pasitaiko pieno liaukų vėžys. Labai svarbu, kad liga nebūtų užleista. Taikomas chirurginis gydymas, šalinama arba viena pieno liauka, arba visa pusė ir laiku atlikus tokį gydymą, rezultatas būna labai sėkmingas.
Paplitęs ir kaulų vėžys. Manoma, kad jį lemia genetika. Ne kartą teko stebėti, kai ir mama, ir dukra, ir anūkė turi tą patį vėžio tipą. Mes matome tam tikrų osteosarkomos (piktybinio kaulinio audinio naviko) rūšių tam tikrose veislėse. Tam tikros osteosarkomos būdingos rotveileriams, esu turėjęs bulmastifų, bet nenorėčiau išskirti veislių ir gąsdinti.
– Dažnai manoma, kad ankstyva sterilizacija padeda išvengti, pavyzdžiui, pieno liaukų vėžio
– Atlikti moksliniai tyrimai parodė, kad kuomet kalė ar katė sterilizuojamos iki pirmos rujos, tikimybė susirgti pieno liaukų vėžiu sumažėja 20 kartų. Kai sterilizuojama tarp pirmos ir antros rujos, tikimybė susirgti 7 kartus mažesnė. Vėliau koreliacijos jau nėra.
– Kokie požymiai išduoda vėžį?
– Šeimininkai turi žinoti, kad jei gyvūnui atsirado kažkoks guzelis, reikia pasirodyti gydytojui ir pabandyti išsiaiškinti, nelaukti. Ypač jei jis didėja. Mes pripratome vėžiu vadinti piktybinius navikus, kurie metastazuoja, auga į aplinkinius audinius, raumenis. Juos reikia stengtis šalinti, kol nėra metastazės. Tačiau turime ir gerybinių navikų. Bet net ir gerybinis navikas, augantis kur nors galvoje, gali nužudyti.
Šeimininkai turi apžiūrėti gyvūno burnos ertmę, nes pasitaiko nemažai burnos navikų. Ypač seniems šunims atsiranda negyjančios žaizdelės, erozijos, pakinta dantenų spalva ar pradeda kažkas augti. Paskui tenka šalinti po pusę žandikaulio.
Vėžys nėra ūmi, tai lėtinė liga. Auglys pakeičia kažkokias funkcijas: atsiranda kraujavimas, sutrinka organų veikla ar burnoje augantis auglys maišo valgyti. Šeimininkai pastebi, kad iš burnos eina blogas kvapas ar seilės su krauju, mato, kad augintinis nustoja ėsti sausą ėdalą, nes jam skauda kramtyti. Jei auglys atsiranda žarnyne, sutrinka praeinamumas.
Vėžys nėra ūmi, tai lėtinė liga. Auglys pakeičia tam tikras funkcijas: atsiranda kraujavimas, sutrinka organų veikla ar burnoje augantis auglys maišo valgyti.
Reikia stebėti gyvūno savijautą. Išoriškai lyg ir nieko nesimato, bet gyvūnas ima liesėti, sutrinka valgymas, aktyvumas, jis tampa apatiškas. Žinoma, tai gali būti daugelio susirgimų priežastis, bet kažkas darosi, reikia eiti pas gydytoją ir aiškintis.
Kačių ligas šeimininkai pastebi rečiau, nes katės mažiau matomos. Šunį išvedame į lauką, su juo bendravimas kitoks. Jei katės normaliai valgo, tuštinasi, žmogus nelabai pastebi, kad kažkas ne taip, kad gyvūnas galbūt greičiau pavargsta. Tiesa, katės glostomos, todėl taip gana greitai pastebimi pieno liaukų susirgimai.
– Kalbėjome, kaip svarbu ligos prevencija, ankstyva diagnozė. Ar šeimininkai dažnai augintinius atveda profilaktiniam sveikatos patikrinimui?
– Deja, profilaktinis tikrinimas, prevencija pas mus nėra paplitusi. Klinikoje bandėme kurti specialias programas. Su docentu Grigoniu buvome sudarę specialias lenteles pagal veisles, nes mūsų pacientai labai skirtingi. Žinoma, kad gigantiškų veislių šuo sensta žymiai greičiau nei miniatiūriniai, todėl pagal pasitaikančius būtent toms veislėms ar grupėms susirgimus buvome numatę tokias profilaktines schemas, ką kokiame amžiuje reiktų atlikti.
Buvo suplanuota, kad jei gyvūnui 9 metai, reikia padaryti šoninę nuotrauką, atnešti šlapimo, padaryti mažą kraujo tyrimą. Paskui visa tai įvertinama ir duodamas atsakymas. Jei kažkas randama, kalbamasi su gydytoju ir bandoma ieškoti, koks reikalas. Jei viskas tvarkoj, tai tvarkoj. Deja, koks vienas žmogus kreipėsi per metus.
Profilaktika, aišku, apima ne tik onkologinius susirgimus, bet ir kitas ligas. Vieniems būdingi tam tikri širdies susirgimai, tam tikroms grupėms inkstų susirgimai, kitiems – kvėpavimo takų problemos.
– Kokio amžiaus gyvūnams reiktų pasirodyti tokiai kasmetinei apžiūrai?
– Aš asmeniškai manau, kad kasmetinė apžiūra būtina senjorams. Jei kalbame apie dideles veisles, nuo 7–8 metų, dideles – nuo 8, miniatiūrines – nuo 9–10 metų. Suplotasnukiams katinams – nuo 8 metų, nes jie šiek tiek anksčiau sensta, kitiems nuo 10 metų.
Jaunesniems gyvūnams užtenka veterinarinės profilaktikos: parazitų kontrolės, tinkamo apsisaugojimas nuo erkių ir blusų nuo kovo pradžios iki spalio pabaigos, vaistų nuo kirminų ir skiepų.
– Ar galima pasakyti, kokią įtaką vėžiniams susirgimams turi mityba?
Šerti vien žalia mėsa – irgi nėra sprendimas. Kartais sakoma, va, gamtoje gyvūnai maitinasi tuo, ką sumedžioja. Bet pamirštame, kiek tie gyvūnai gamtoje išgyvena.
– Nesu susidūręs su tokiais tyrimais. Neįrodyta, kad vėžys atsiranda nuo sauso ar kito maisto. Esu skaitęs straipsnių apie Didžiojoje Britanijoje atliktus tyrimus, kurie parodė, kad sausais pašarais maitinamos katės gyvena kone trečdaliu ilgiau. Nesu tokių tyrimų skaitęs apie šunis, bet tikrai nuo maitinimo daug kas priklauso.
Anksčiau nebuvau sausų parašų šalininkas, bet dirbdami pastebėjome, kad pradėjus duoti dietinius sausus pašarus esant tam tikriems, pavyzdžiui, urinariniams susirgimams, pradėjo spręstis problemos. Žinoma, kalbu apie kokybiškus pašarus. Šerti vien žalia mėsa – irgi nėra sprendimas. Kartais sakoma, va, gamtoje gyvūnai maitinasi tuo, ką sumedžioja. Bet pamirštame, kiek tie gyvūnai gamtoje išgyvena.
