Gyvūnų augintinių registro duomenimis, šunys ir katės yra populiariausi augintiniai Lietuvoje, o nuo 2019 m. šių įregistruotų gyvūnų skaičius išaugo dvigubai, rašoma Gyvūnų apsaugos ir teisių organizacijos (GATO) pranešime žiniasklaidai.
Šis šuolis pastebimas ir užsienio valstybėse bei yra siejamas su COVID-19 pandemija ir karantinu, dėl kurių žmonės užsidarė namuose ir galėjo skirti daugiau laiko savo augintiniams.
Veterinarijos gydytoja R.Šilkaitienė išskiria svarbiausius akcentus, kuriuos reikia žinoti šunį ar katę į savo namus priėmusiems ar ketinantiems tai padaryti žmonėms – apie pirmąsias procedūras, mitybą bei sėkmingo augintinio pritapimo naujuose namuose procesą.
Pirmasis žingsnis – atsakomybės įsivertinimas
R.Šilkaitienės teigimu, prieš įsigyjant ar priglaudžiant keturkojį žmonės turėtų įvertinti, ar jie yra pasiruošę ir gali įsipareigoti rūpintis gyvūnu visą jo gyvenimą. Nesvarbu, ar tai būtų šuo, ar katė – augintiniams reikalingas nuolatinis bendravimas, rūpestis, jiems reikia skirti ir laiko, ir finansinių išteklių, kurie užtikrintų jų kasdienius poreikius.
„Prieš nusprendžiant įsigyti tiek veislinį, tiek neveislinį gyvūną, svarbu pasidomėti ne tik jo tipui būdingais požymiais ir individualiais poreikiais, bet ir charakterio savybėmis – ar augintinis judrus, ar ramesnis, kiek laiko per dieną reikės skirti užsiėmimams su juo namuose ir lauke, bei rinktis tokį, kuris atitiktų savininko ar jo šeimos gyvenimo būdą“, – teigia ekspertė.
Antras žingsnis – apsilankymas pas veterinarą
Galimybę iškart priglausti ir pasisavinti lauke rastą gyvūną riboja Lietuvoje galiojantys teisės aktai. Jei norima priglausti lauke rastą gyvūną, privalu šį iš karto nuvežti pas veterinarijos gydytoją, kuris padės išsiaiškinti, ar gyvūnas yra paženklintas ir registruotas, bei įvertinti jo sveikatos būklę – ar šis neserga, nėra sužalotas. Jei gyvūnas nėra ženklintas, jį radęs žmogus turėtų pranešti rajone esančioms prieglaudoms, paskelbti apie gyvūno radimą, suteikiant galimybę gyvūnui grįžti pas šeimininką, jeigu šis jo ieško.
Jei augintinį planuojama pirkti arba jis imamas iš prieglaudos, pagal galiojančius įstatymus gyvūnas, pirmiausia, jau turi būti paženklintas ir registruotas jį perduodančio asmens vardu, o atsakingi asmenys turėtų informuoti naujuosius savininkus apie gyvūnui atliktas būtinąsias procedūras.
„Pas veterinarijos gydytoją apsilankyti būtina, kad šis įvestų į Gyvūnų augintinių registrą paženklinto augintinio naujojo savininko duomenis, patikrintų augintinio sveikatos būklę, jei reikia, atliktų ektoparazitų (blusų ar kt.) profilaktiką, paskirtų vaistų nuo kirmėlių ir datą skiepams ar kitoms reikalingoms procedūroms“, – aiškina R.Šilkaitienė.
Pagal naująją Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisą, įsigaliojusią šių metų pavasarį, paženklinti mikroschema ir registruoti augintinius (kates, šunis ir šeškus) tapo privaloma. Šias paslaugas teikia veterinarijos gydytojai bei specialius kursus baigę asmenys, o arčiausiai savęs esančius specialistus bei jų įkainius keturkojų savininkai gali rasti specialiai sukurtoje „Paženklink mane“ interneto svetainėje.
Trečias žingsnis – pasiruošimas įsikurti namuose
Vizito pas veterinarijos gydytoją metu ekspertas, atsižvelgęs į gyvūno sveikatos būklę, amžių ir kitas gyvūno individualias savybes, gali pats patarti, kaip geriau prižiūrėti keturkojį ir kuo jį šerti.
„Svarbu pasirūpinti keturkojo mityba ir įsitikinti, kad ji tinkama. Renkantis ėdalą reikia atsižvelgti į gyvūno sveikatą, amžių bei dydį. Kai kurie augintiniai gali būti jautrūs šėrimo pokyčiams, tad šis procesas gali užtrukti“, – pabrėžė specialistė.
Išsirinkus tinkamą ėdalą, reikėtų pasirūpinti ir būtiniausiais pirkiniais – maisto ir vandens dubenėliais, higienos priemonėmis, tokiomis kaip palutės, kačių tualetas, kraikas, taip pat gyvūnui reikalingais žaislais.
Ketvirtas žingsnis – susipažinimas
Pasak veterinarijos gydytojos, naujas augintinis pirmąsias savaites gali elgtis kitaip, nei įprastai. To priežastis – nerimas ir jaudulys, susijęs su gyvenamosios aplinkos, įprastos rutinos pakeitimu.
„Pirmosiomis dienomis rekomenduojama leisti gyvūnui ramiai apsiprasti ir intensyviai neskatinti jo buvimo kartu. Ypatingai tai reikia aptarti su vaikais, paaiškinant, kad gyvūno pasirinkimas laikytis atokiau turi būti gerbiamas.
Kai šis apsipras, pats norės bendrauti su naujuoju savininku ir rodys iniciatyvą. Įkyrūs žmonių bandymai lįsti prie keturkojo, kai jis dar nėra pilnai susipažinęs ir apsipratęs su nauja aplinka, jam gali sukelti didelį stresą bei jį sudirginti. Dėl to augintinis gali nustoti ėsti, tapti apatiškas, baikštus, ar siekdamas apsiginti, net pradėti rodyti agresiją“, – sakė R.Šilkaitienė.
Specialistės teigimu, šis adaptacinis laikotarpis dažniausiai trunka apie porą savaičių, vėliau keturkojai pasidaro akivaizdžiai meilesni ir atviresni. Tačiau kaip ir žmonės, gyvūnai savo elgsena, prisitaikymo procesu ir kitomis savybėmis yra individualūs ir jiems turi būti suteikta tiek laiko, kiek jiems reikia. Per šį laiką vertėtų atkreipti dėmesį ne tik į tai, kaip gyvūnas jaučiasi naujoje aplinkoje, bet ir į tai, kaip jis reaguoja į maistą, ar šis jam tinkamas.
Veterinarė pabrėžė, kad taip stebėti savo augintinius reikėtų nuolat, net jiems ir suaugus, siekiant užtikrinti, jog šie jaučiasi gerai ir neturi jokių sveikatos sutrikimų. Tai yra savininkų pareiga visam gyvūno gyvenimui, nes namuose laikomi augintiniai yra visiškai priklausomi nuo žmogaus ir patys savimi pasirūpinti negali.
