Skiepai – ne tik nauda
„Jakovo veterinarijos centro“ vadovas Jakovas Šengautas sako, kad pagal mokslininkų atliktus tyrimus, vakcinacija gali ne tik saugoti, bet ir žaloti augintinius. „Su vakcinacija siejamas išaugęs alerginių susirgimų skaičius. Katėms nuo injekcijų gali atsirasti sarkomų“, – neigiamą vakcinacijos pusę atskleidžia veterinarijos mokslų daktaras.
Remiantis šiais tyrimais, Pasaulinė smulkiųjų gyvūnų veterinarijos gydytojų asociacija (WSAVA) pateikė naujas vakcinacijos rekomendacijas, kur patariama skiepus atlikti kas trejus metus. Naująja augintinių skiepijimo schema siūloma remtis ir Lietuvos gydytojams.
Klinikos vadovo nuomone, naujos vakcinavimo schemos idealios iš namų praktiškai neišeinančioms katėms bei mieste gyvenantiems, po laukus ir miškus nelakstantiems šunims.
„Pirmiausia šunis skiepijame nuo pagrindindinių susirgimų: maro, virusinio gastroenterito, hepatito, paragripo. Tris kartus paskiepijus vaikystėje ir po metų revakcinavus imunitetas susidaro ne metams, kaip buvo teigiama anksčiau, o trejiems“, – aiškina gydytojas.
Pasak jo, vakciną gaminančios firmos rekomenduoja skiepus atnaujinti kasmet, bet pagal naują schemą užtenka gyvūną vaikystėje paskiepyti tris kartus ir po metų skiepą pakartoti. Tuomet skiepytis ne po metų, kaip buvome pratę anksčiau, o tik po trejų.
Atsižvelgia į gyvenimo būdą
Gydytojas atkreipia dėmesį, kad ši schema gali netikti keliaujantiems su augintiniu į kai kurias ne Europos Sąjungos šalis, kur yra specialūs reikalavimai. Dėl to prieš kelionę visuomet pravartu pasitarti su gydytoju.
Individualų skiepų planą kartu su gydytoju turėtų susidaryti ir tie, kurių augintiniai dėl auginimo sąlygų ar gyvenimo būdo tam tikromis ligomis rizikuoja užsikrėsti labiau nei namisėdos. Tarkime, medžiokliniams šunims svarbus leptospirozės skiepas. Jį reikia atnaujinti kasmet. Į parodas vaikštančius šunis kas pusmetį patariama skiepyti nuo šunidžių kosulio.
„Tai nereiškia, kad nevaikščiojantys po parodas šunys negali susirgti, bet tokių atvejų mažai“, – komentuoja J.Šengautas.
Kaip individualios schemos parinkimo pavyzdį jis pateikia tarnybinius šunis. Nutarta, kad Krašto apsaugos ministerijos „tarnautojams“ reikėtų pasilikti prie kasmetinės vakcinacijos, nes jie privalo bet kada būti paruošti kelionėms ar įvairioms operacijoms.
Į parodas vaikštančius šunis kas pusmetį patariama skiepyti nuo šunidžių kosulio.
Gydytojas J.Šengautas sako, kad vakcinos gamintojai anotacijose paprastai rašo, jog skiepai galioja metus. Galiojimo datą rasite ir ant lipduko, po vakcinacijos klijuojamo į augintinio pasą. Tačiau, anot jo, firma gamintoja negali reikalauti pakartotinį skiepą būtinai atlikti po metų. Ši tvarka galioja ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje kitų šalių. „Jei net knygelėje bus parašyta, kad skiepas nuo kitų ligų baigė galioti, pats žmogus turi žinoti, kad jie tinka trejiems metams, ir viskas“, – aiškina veterinaras.
Tiesa, naujoji, Lietuvoje dar neseniai naudojama vakcinacijos schema nėra būtina, tik rekomenduojama. Todėl, jeigu lankotės pas veterinarijos gydytoją, kuriam naujos skiepų rekomendacijos nepatinka, skiepus nuo pagrindinių susirgimų jis gali siūlyti atnaujinti kasmet. Atsižvelgti į pasiūlymą, ar ne, jūsų reikalas. Beje, šis, nuo įvairių ligų saugantis skiepas, nėra įstatymu numatyta būtinybė, tik šeimininko sprendimas.
Pasiutligės skiepas – privalomas
Kitaip yra su augintinių vakcinacija nuo pasiutligės. Anot J.Šengauto, nepaisant WSAVA rekomendacijų, pasiutligės skiepas yra vienintelis, reglamentuojamas valstybės.
Veterinaro aiškinimu, nuo pasiutligės jauną gyvūną paskiepijus du kartus, po antrojo skiepo imunitetas susidaro trejiems metams. „Yra firmos gamintojos, kurios sako, kad imunitetas įgyjamas dvejiems metams, ir firmos, kurios nurodo trejus metus. Skiepydami nuo pasiutligės mes privalome vadovautis gamintojo rekomendacijomis“, – sako J.Šengautas. Tai nurodo įstatymas. Vadinasi, kaip dažnai gyvūną reikės skiepyti nuo pasiutligės, priklausys nuo klinikos pasirinkto vakcinos gamintojo.
J.Šengautas sako, kad savo vadovaujamoje klinikoje naudoja trejus metus galiojančius skiepus nuo pasiutligės. Kad sinchronizuotųsi bendra naudojama skiepų schema, kaip aiškina.
„Jeigu gydytojas naudoja skiepą, kurį gamintojas rekomenduoja atnaujinti po dvejų metų, jis turi jus pasikviesti po dvejų metų, jeigu galioja trejus, tai po trejų“, – teigia J.Šengautas.
Jis sako, kad neteisingai skiepus žymintys gydytojai gali sulaukti nemalonumų: „Jeigu pasiutligės skiepą žymime kasmet, o pagal gamintoją jis galioja trejus metus, ir žmogus pasiskundžia veterinarijos tarnybai, jie mums duoda velnių ir prašo peržymėti.“
