Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2015 09 23

Vienatvė: kaip mes ją ištveriame, perduodame kitiems ir kaip ji veikia mūsų pasaulėžiūrą

Ar esate patyrę jausmą, kai būnate vieni, tačiau nesijaučiate vieniši? O jeigu situacija taptų atvirkštinė, ir kai jus supa daug žmonių jaustumėtės vienui vieni? Iš tikrųjų pati vienatvė ir vienišumas nėra bloga jausena, kai mokate išnaudoti jos privalumus ir nepasiduoti trūkumams. O ką dar galime sužinoti apie vienatvę?

Elektrošokas geriau nei 15 minučių vienatvės?

Įsivaizduokite, kad turite galimybę nieko neveikti, niekur neiti ir su niekuo nesikalbėti. Jūsų užduotis yra sėdėti kambaryje ir tiesio galvoti tiek, kiek jums norisi. Psichologai iš Harvardo ir Virdžinijos universitetų atliko 11 tyrimų ir analizavo žmones nuo 18 iki 77 metų.

Taip pat skaitykite: Nuovargį šalinančios ir raminančios vaistažolių vonios: 6 receptai

Jie turėjo sėdėti kambaryje visiškai vieni nuo 6 iki 15 minučių. Kokie eksperimento rezultatai? Žmonėms buvo sunku galvoti, jie negalėjo susikaupti, liūdėjo ir jautėsi nekaip. Būdami namuose, vienatvės laiką žmonės apsupdavo muzika, mobiliaisiais telefonais ar bet kuo, kad tik nereikėtų galvoti.

Apogėjų eksperimentas pasiekė tada, kai vienintelis daiktas, kurį gavo žmonės, buvo mygtukas, kurį paspaudę jie patirdavo elektrošoką. Įdomu tai, kad dauguma eksperimento dalyvių tikino, jog geriau mokėtų pinigus, o ne gautų elektros šoką, visgi 67 proc. vyrų ir 25 proc. moterų buvo taip sunku išbūti vienatvėje, kad jie rinkosi save „pakankinti“.

Vienatvė užkrečiama

Čikagos universiteto mokslininkai tikina, kad vienatvė it kokia bakterija, kuria dalinamės vieni su kitais. Tarkime, jūs jaučiatės tragiškai, viskas erzina ir nervina. O staiga atėjęs draugas, draugė ar bet koks žmogus padaro tai, kas jus priverčia jaustis nekomfortiškai. Gal jeigu nuotaika būtų buvusi geresnė,  jūs net nebūtumėte sureagavę, tačiau dabar nemalonius išgyvenimus sukate it užstrigusią plokštelę. Tai gali baigtis ir tuo, kad jūs nustosite bendrauti su tuo žmogumi, kuris sukėlė tokias neigiamas emocijas. Tokį scenarijų jūs vėliau galite perduoti ir kitiems žmonėms, todėl nenuostabu, kad vienatvės jausmas, kaip tikina mokslininkai, perduodamas kaip bakterija.

Net jeigu manote, kad tai skamba neįtikinamai ir keistai, visgi vieniši žmonės kartais savo elgesiu patys sau kenkia ir tik dreifuoja socialiniame gyvenime. Tyrime dalyvavo 5000 žmonių, kurio rezultatai patvirtino, kad chroniškai vieniši žmonės savo būsenas perduoda kitiems.

Taip pat skaitykite: Pomidorų galia: kaip jie veikia sveikatą ir grožį

Komfortiškas maistas kovoja su vienatve

Kokį maistą jūs mėgstate užsisakyti gimtadienio proga? Ar tada, kai jaučiatės prastai? O gal kažkoks patiekalas jums asocijuojasi su gerais prisiminimais? Trumpai tariant, komfortiškas maistas ir netgi mintys apie jį turi realią įtaką mūsų vienatvės jausmui.

Tom Kha sriuba.
Tom Kha sriuba.

Buffalo universiteto mokslininkai atliko tyrimą ir paprašė dalyvių, kad jie aprašytų kokį nors konfliktą su artimu žmogumi. Vėliau reikėjo apibūdinti savo komfortišką maistą ar papasakoti apie tai, ką norėtų išbandyti naujo. Taip pat tiriamieji turėjo įvertinti savo vienatvės jausmą. Rezultatai atskleidė, kad tie, kurie aprašė savo komfortišką maistą, jautėsi kur kas mažiau vieniši.

Kitas tyrimas buvo toks – studentai valgė vištienos sriubą, o paskui turėjo sudėlioti žodžius iš jiems duotų raidžių. Tie, kuriems vištienos sriuba buvo komfortiškas maistas, sudėliojo žodžius, susijusius su santykiais, o štai kiti dalyviai, kuriems vištienos sriuba buvo tiesiog maistas, žodžius dėliojo visiškai nesusijusius su santykių kategorijomis.

Vienišų žmonių smegenys dirba kitaip 

Įrodyta, kad vienišų žmonių smegenys visiškai skiriasi nuo tų, kurie neišgyvena chroniškos vienatvės. Tyrimas, atliktas Čikagos universitete, buvo orientuotas į žmones, kurių atsakymai į klausimus anketoje identifikavo juos kaip izoliuotus ir vienišus.

Kada tokiems žmonėms rodė fotografijas kitų, besilinksminančių žmonių, tam tikroje jų smegenų dalyje, kuri reaguodavo į apdovanojimus ir pasitenkinimą, buvo matomas mažiausias aktyvumas. Mokslininkai nebuvo tikri, ar tas aktyvumo nebuvimas susijęs su vienatvės priežastimi, ar būtent ilga socialinė izoliacija sukėlė tokią smegenų reakciją.

Buvo ištirta ir tai, kaip vienatvė veikia mūsų pojūčius, susijusius su žema temperatūra. Toronto universiteto tyrime buvo atskleista, kad dalyviams, paprašius įsivaizduoti situaciją, kurioje jie izoliuoti nuo sociumo, o po to aprašyti ją, dažniausiai buvo kalbama apie žemą temperatūrą kambaryje. Jeigu žmogus situaciją aprašydavo įsivaizduodamas save grupėje, tai jam būdavo kur kas šilčiau.

Tyrėjai analizavo ir žmonių žaidimą kamuoliu – tie, kuriuos išmesdavo iš žaidimo, jautė didelę trauką karštiems gėrimams po žaidimo. Tai tarsi atskleidžia, kad šilumos norisi dėl patiriamo šalčio, kurį sukelia socialinė izoliacija. 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Televiziniai „Oskarai“ – išdalinti, o šiuos „Emmy“ laimėtojus galite pamatyti per TELIA PLAY
Progimnazijos direktorė D. Mažvylienė: darbas su ypatingais vaikais yra atradimai mums visiems
Reklama
Kodėl namui šildyti renkasi šilumos siurblį oras–vanduo: specialisto atsakymas