Vienos jų primena kometas, kitos – šikšnosparnių palikuonis. Ar pažįstate, kieno tai sėklos?

„Esu sėklų maniakė, visada ir visur jas renku, ir randu pačių įvairiausių. Aš jas fotografuoju, mokausi atpažinti, kai kurias padedu į šaldytuvą iki pavasario (tai vadinasi stratifikavimu), kitas vėl paleidžiu į laisvę“, – sako laisvu metu asmeninį tinklaraštį Medeinos.lt kurianti ekologė.

Editos Medeinos nuotr./Sėklų įvairovė: nuo primenančių kometas iki šikšnorsparnių palikuonis

Sėkla pašnekovei yra didžiausias gamtos stebuklas: „Pamenu dar iš vaikystės negalėdavau patikėti, kai į žemę įberdavau mažą grūdelį, o paskui iš jo išaugdavo riebus kopūstas ar morka, tai manydavau, kad čia jau ateiviai prikišo nagus.“

Vienas augalų sėklas ji prilygina kometoms, kitas – šikšnosparniams, o apibendrindama sako, kad sėklos yra tarsi kompiuterio atmintukai, kuriuose sutelpa visa informacija: kokio dydžio augalas turi užaugti, kada jis turi žydėti, kaip jis turi saugotis nuo kenkėjų, kaip turi elgtis per sausrą ir daugybė megabaitų kitos informacijos.

Įdomu tai, kad pačių didžiausių pasaulio medžių sėklytės dažnai būna visai miniatiūrinės.

Vaikystėje negalėdavau patikėti, kai į žemę įberdavau mažą grūdelį, o paskui iš jo išaugdavo riebus kopūstas ar morka, tai manydavau, kad čia jau ateiviai prikišo nagus.

„Taip pat sėklos ir mūsų maisto šaltinis (iš jų gaminama duona, kava, riešutai ir kt.), daugybė vaistų, kosmetika, spaudžiami aliejai maistui ir biokurui, ruošiamas gyvulių ir paukščių pašaras t.t.

Man sėklos – tai ir įkvėpimo šaltinis: esu iš jų gaminusi papuošalus, kalėdinius žaisliukus, kitus dekorus", – pasakoja E.Medeina.

E.Medeinos nuotr./Iš avokado kauliuko E.Meideinos sutvertos sagos

Ne taip seniai ją apstulbino ir aguonos sėklytės.

„Nukračius nuo virš 20 metų džiovintų aguonų galvučių puokštės dulkes keletas grūdelių pakliuvo į kambarinių gėlių vazonus ir sudygo. Įsivaizduokite, po dvidešimties metų!"

K.Kanišauskaitės-Šaltmerės nuotr./Medetkų sėklos iš pirmo žvilgsnio primena hieroglifus

Taip pat pašnekovė prisiminė, kad archeologai rado sėklų kelių tūkstančių metų senumo, kurios taip pat buvo gyvybingos ir sudygo. Gamtos stebuklas, ne kitaip!

Edita sako, kad ją stulbina augalų sėklų įvairovė ir sugebėjimas plisti:

„Kiekvienas augalas stengiasi užauginti savo palikuonis. Pačias stambiausias sėklas, jos teigimu, augina palmės, augančios Seišelių salose (Lodoicea maldivica). Juoda ir inkstų formos sėkla užauga iki 30 cm dydžio ir sveria daugiau nei 18 kg!

Įsivaizduokite, kas būtų, jei tokia sėkla krisdama pataikytų į galvą. Tad laimė, kad šios palmės pas mus neauga. Na, o pačias smulkiausias sėklas subrandina orchidėja Gomesa crispa, auganti Pietų Amerikos miškuose. Jos sėklos panašios į dulkeles, vienos dydis siekia tik 0,0085 mm. Lietuvoje, ko gero, didžiausias sėklas iš savaime augančių augalų subrandina ąžuolai, o iš svetimžemių – kaštonai ir riešutmedžiai. Pačias smulkiausias sėklas, kurios taip pat yra tik dulkelės dydžio, barsto lietuviškos orchidėjos gegūnės."

Augalų sėklų formų ir spalvų įvairovė

+1