Kempingas „Saulėtosios naktys“ įsikūręs Joniškio rajone, Gataučiuose. Jis veikia jau ketvirtą vasarą, o prieš tai nemažai metų kūrėsi – labai iš lėto.
„Čia buvo valstybinė vieta, senoji pašto stotis. Prie caro karietos važiuodavo šiuo plentu; ir tai yra antrasis Lietuvoje tranzitinis plentas, kuris apjungia tris uostamiesčius – Sankt Peterburgą, Rygą ir Karaliaučių.
Čia karietos sustodavo, nes kas kažkiek kilometrų reikėdavo pamaitinti arklius. Arba pakaustyti. Kai tvarkėme kiemą, radome įvairių tuos laikus menančių radinių. Visa siena jais nukabinėta“, – pasakojo šios vietos šeimininkas Saulius.
Pasikeitus laikmečiui čia gyveno kelininkų šeimos. Kai susikūrė kaimas – žmonės iš čia išsikraustė, o gyventi teliko tik viena močiutė.
„Man patiko ši istorinė vieta. Tad kartą užsukęs palikau savo telefono numerį. Kai išsikraustė paskutinė gyventoja – man paskambino. Taip viskas ir prasidėjo.
Po truputį – savaitgaliais – pradėjome restauruoti. Pats gyvenau Joniškyje, dirbau, o čia atvažiuodavau savaitgaliais. Ir taip – daugiau nei 20 metų“, – sakė Saulius.
Iki kempingo buvo pasaulis
Tačiau iki kempingo buvo pasaulis. Pasaulis, kurį Saulius pats pažino keliaudamas.
„Prasidėjo viskas nuo mokyklos. Mokytoja, matyt, faina pasitaikė. Pamenu, 11 klasėje klausia mūsų, ar norim į Krymą. Tada susikonstravom savo dviračius, įlipom į traukinį Lietuvoje, o Kryme išlipome. Beveik visą jį ir apvažiavom, patyrėm nuotykių.
Paskui prasidėjo įvairios stovyklos Lietuvoje, žygiai. Vėliau pamėgome tranzavimą. Buvome sugalvoję, kad visas salas reikia aptranzuoti. Kai pigesni bilietai, skrendame, pavyzdžiui, į Maljorką ir ten tranzuojame.
Bet toks keliavimo būdas šiek tiek primena elgetavimą ir aplinkiniai žiūri į tave keistai. Vėliau pradėjome keliauti dviračiais ir į tokius keliautojus yra visai kitas požiūris. Kai žmogus yra dviratinis turistas, reiškia, kad jis vargsta, jį reikia priimti, pavaišinti. Su dviračiais keliauti man patiko labiau“, – pasakojo Saulius.
Už kelionių skonį Saulius dėkingas ir Vilniaus universiteto žygeivių klubui, su kuriuo išmaišė nemažai pasaulio. Tuo tarpu kartu su Kamile jiedu yra nemažai keliavę kemperiu – po Ukrainą, Skandinaviją.
Saulių ir Kamilę supažindino muzika
Greta kempingo įrengimo darbų kasmet skambėjo ir muzika. Jau 14 metų paskutinį vasaros savaitgalį čia vyksta to paties pavadinimo muzikos festivalis. Per vieną iš tokių festivalių Sauliaus gyvenime atsirado Kamilė – taip jie susipažino, netrukus supratę, kad į gyvenimą žvelgia panašiu kampu.
Festivalis „Saulėtosios naktys“ nėra komercinis renginys, o pagrindinės jo žinutės yra dvi – muzika ir menas bei bendruomenė.
„Nuo pat pradžių, kai jį pradėjome, atsirado ir šūkis – išreikšk save. Ką jis reiškia? Jei kas nors nori prisidėti prie organizavimo, surengti dirbtuves arba dar kažką – visus priimame, jei siūlymai tinka festivalio temai.
Saulius sako, kad kelius čia randa visi – ir bardai, ir ne bardai.
Čia būna apie 50–70 savanorių – kai tiek žmonių prisideda prie tokio mažo renginio – išeina šventė. Didelė jėga yra tiek žmonių“, – kalbėjo Saulius.
O muzika čia skamba įvairi. Pavyzdžiui, daug metų „Saulėtose naktyse“ grojo Domantas Razauskas. Saulius sako, kad kelius čia randa visi – ir bardai, ir ne bardai.
„2016 metais keliavome į Ukrainą, susipažinome su Ukrainos kazokais ir pakvietėme pas mus. Taip vieną kartą į festivalį atvažiavo visas autobusas kazokų. Su tautiniais rūbais, o šioje erdvėje jie sukūrė atmosferą, įdomų šou“, – pasakojo Saulius.
Aplinką kūrė šimtai draugų
Į muzikos festivalį, kol nebuvo karantino, atvažiuodavo ir muzikantų iš JAV, Europos. Taip ne tik kitomis spalvomis nusispalvindavo renginys, tačiau ir metai po metų populiarėjo ši Lietuvos pakraštyje esanti vieta.
Kalbėdami apie kempingą, Saulius ir Kamilė sako, kad šią vietą kūrė šimtai draugų ir savanorių.
„Dažnai ir svečių paprašome kokį nors kūrinėlį palikti. Namą ukrainiečiai išpiešė prieš daug metų. Taip ir gaunasi. Dabar čia mūsų namai. Nes sakoma, kad jei žiemą praleidi, vadinasi, jau namai“, – sakė Saulius.
Tie, kurie pirmą kartą apsistoja „Saulėtose naktyse“, dažnai nesupranta, kur atsidūrė. Nes čia – visai kitas pasaulis.
„Pas mus apsistoja dviratininkai, pėstieji. Visokių būna žmonių. Su kemperiais irgi atvažiuoja. Nuo pėsčiojo iki keisčiausių mašinų.
Įdomiausias variantas buvo, kai atvažiavo vokietis, su riedlente važiavęs į Norvegiją.
Dabar pro mus veda „Camino Lituano“ kelias, todėl ateina pėstieji, o kol jo nebuvo, buvo sustoję keli pėstieji, kurie ėjo iš Skandinavijos į pietus. Tada dar nesusigaudžiau, kad jie gal irgi ėjo į piligriminį kelią Ispanijoje.
Lietuvių keliautojų būna įvairių – ir tokių, kurie į kelią išeina pirmą kartą. Tada ir nuotaikos prastesnės, ir kojas jiems skauda“, – pasakojo Saulius.
Netikėti svečiai nestebina
Kamilei ir Sauliui kempingas ir ši veikla nėra apie pinigus. Visų pirma ji apie žmonių istorijas, nes kiekvienas, sustodamas čia, atsineša savo gyvenimą. Savo patyrimus, keliones, įspūdžius. Todėl vakarai „Saulėtose naktyse“ būna ir ilgi.
„Stengiamės pabendrauti su visais, kurie pas mus užeina. Žinoma, būna keliautojų, kurie ir patys nėra linkę daug bendrauti. Kartais laiko pokalbiams pritrūksta ir mums, nes yra ir ūkio darbų.
Bet kai žmogus atsiveria, tada jis pasakoja apie keliones ir apie pasaulį, apie patirtus nuotykius. Kartais kalbi su žmogumi ir išsikalbi, kad esame buvę panašiose vietose – tiek patys miestai, gatvės, uolos. Tada būna šilta ir ilga kalba. O pasitaiko, kad prie stalo susėda daug įvairių ir skirtingų žmonių“, – kalbėjo Saulius.
Kempingo šeimininkų neerzina ir tai, kad kartais keliautojai čia sustoja ir nakvynės prašo neįspėję, nerezervavę iš anksto.
Yra buvusi baikerių grupė, kai apsivertė du jų motociklai. Dvi paras laukė.
„Aišku, fainai, kai paskambina iš anksto. Bet jei dabar atvažiuotų koks autobusas ir išliptų 20 kinų, na ir kas? Staigmena, bet eini ir klausi, gal jiems kažkas nutiko, gal ratą nuleido, gal nakvoti nori, o gal nori kavos.
Yra buvusi baikerių grupė, kai apsivertė du jų motociklai. Dvi paras laukė. Situacijų neišpasakosi.
Turizmui esame skyrę apie hektarą, vis kita – ūkis. Tą vieną hektarą, kiek įmanoma, bandome sutvarkyti ir paruošti tokiems keliautojams.
Yra įrengta apie 15 aikštelių kietu pagrindu, kur gali sustoti kemperiai. Yra vietos palapinėms, kartais prireikia žmonėms paskolinti savo palapines, čiužinius, kilimėlius. Juk patys esame keliautojai, tad visko turime prikaupę. Arba mūsų svečiai kartais palieka“, – sakė Kamilė ir Saulius.
Kodėl čia yra rojus?
Ar tiesa, kad kuo labiau ir erdviau pažįsti pasaulį – tuo tą pasaulį natūraliau priimi pats, kai jis pasibeldžia į tavo namus?
„Gal. Nežinau, kaip čia nutinka. Vienu metu čia yra buvę tiek svečių, kad galva sukosi nuo šalių ir kalbų. Net keista būdavo, kad kažkokioje apleistoje sodyboje Lietuvos šiaurėje yra skirtingų žmonių“, – kalbėjo Saulius.
Kuo ši vieta traukia žmones? Vieni – piligrimai – čia atranda svetingumą ir ramybę, kiti – muziką, treti – savotišką egzotiką.
„Kartą buvo toks žydas su motociklu. Sako jis mums: jūs čia rojuje gyvenat. Galvoju, ką jis turi mintyse? Vieną kartą keliavome Izraelyje ir užsukome pas jį į svečius. Visa žolė kieme buvo plastikinė. Tada supratau, kodėl pas mus yra rojus“, – sakė Saulius.
Ši Lietuvos miestų lankymo kampanija pavadinta „Graži mūsų Lietuva“ – iniciatyva, kuria skatiname atrasti ir pažinti Lietuvą, t. y. jos savitumą, nematytas vietas, išskirtines asmenybes bei bendruomenes aktyviai prisidedančias prie visuomenės gerovės.
Daugiau unikalių istorijų skaitykite 15min projekte „Vasarojam Lietuvoj!“.
