Tarakoną pastebėjusi moteris pasakojo, kad buvo jau tamsu, gal pusė dvylikos vakaro.
„Žiūriu, šešėlis kažkoks neįprastas praslinko šaligatviu. Supratau, kad kažkas ne taip, ne pelė, nes ne taip juda. Pasišviečiau telefonu ir radau draugelį tupintį“, – sakė ji.
Žiūriu, šešėlis kažkoks neįprastas praslinko šaligatviu. Supratau, kad kažkas ne taip, ne pelė, nes ne taip juda.
Kartu vilnietė pasakojo, kad Vilniaus centre gyventi smagu. Ten ji yra mačiusi šešką, šią žiemą – kiškį. Prie upės – bebrą.
„Nė miško nereikia“, – kalbėjo ji.
Gali skraidyti
VU zoologijos muziejuje dirbančios dr. Gritos Skujienės teigimu, tai – amerikinis tarakonas (lot. Periplaneta americanum).
Jie paprastai būna 28–44 mm ilgio, ryškiai raudonai rudos spalvos.
Nepaisant pavadinimo, amerikiniai tarakonai introdukuoti iš Afrikos.
„Europoje dažniausiai randamas netoli uostų. Gali apsigyventi kepyklose, restoranuose, sandėliuose, šiltnamiuose, kanalizacijose, retesnis gyvenamuosiuose namuose. Dažniausiai aptinkamas laivuose. Gerai skraido, jei šilta“, – aiškino G.Skujienė.
Europoje dažniausiai randamas netoli uostų. Gali apsigyventi kepyklose, restoranuose, sandėliuose, šiltnamiuose, kanalizacijose.
Amerikiniai tarakonai gali būti auginami namuose. Tačiau mokslininkė sakė neradusi skelbimų, kad jie būtų parduodami Lietuvoje.
Kas gyvena Lietuvoje?
Pasak G.Skujienės, mūsų šalyje gamtoje – pamiškėse, pievutėse – gyvena kelios tarakonų rūšys.
Tai – miškinis prūsokas (lot. Ectobius sylvestris) ir laplandinis prūsokas (lot. Ectobius lapponicus).
Mokslininkės teigimu, jie – nepavojingi.
Su žmonėmis – vos keletas rūšių
Tarkime, į Ameriką jie atkeliavo iš Afrikos maždaug apie 1625 metus.
Dabar šie vabzdžiai paplitę visame pasaulyje, tropinio klimato zonose, kur temperatūra siekia 20–29 laipsnius pagal Celsijų – jie nepakelia šalčio.
Šis nariuotakojis yra nepaprastai aktyvus naktinis gyvis, ypač vengiantis šviesos, rašoma Technologijos.lt straipsnyje.
Šis nariuotakojis yra nepaprastai aktyvus naktinis gyvis, ypač vengiantis šviesos.
Jo regėjimo aparatą sudaro akys su 2 tūkst. individualių lęšiukų.
Nors daugeliui žmonių šie padarai atrodo nemalonūs ir atgrasūs, iš tiesų žmonėms jie nėra pavojingi – jie negelia ir nėra nuodingi.
Be to, šie vabzdžiai labiau mėgsta gyventi lauke, o į gyvenamąsias patalpas užsuka dažniausiai tik tada, kai, nelauktai atvėsus orui, tenka ieškoti prieglobsčio ir maisto.
Kitame portalo technologijos.lt rašinyje „Tarakonų galybės paslaptis: ar išties gajūs, stiprūs, vikrūs?“ sakoma, kad mūsų planetoje gyvena maždaug 5 tūkstančiai tarakonų rūšių.
Jie yra vieni seniausiai planetoje egzistuojančių gyvių, bėgioti sausuma pradėję prieš 300 mln. metų.
Šie vabzdžiai gyvena visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą.
Kaip rašo Technologijos.lt, tarakonai dažniausiai gyvena olose, urvuose, miškingose vietovėse ir drėgnuose atogrąžų sąžalynuose.
Kartu su žmonėmis gyventi prisitaikė vos keletas tarakonų rūšių.
Kartu su žmonėmis gyventi prisitaikė vos keletas tarakonų rūšių.
O nešlovę ir blogą vardą žmonijos akyse visai plačiai ir ilgaamžei tarakonų giminei užtraukė po visą pasaulį pasklidusios būtent šios kelios su žmogumi susidėti nusprendusios tarakonų rūšys.