„Išbėgau iš Kauno ir parbėgsiu į Kauną“, – likus kiek daugiau nei savaitei iki finišo, viešėdamas Romoje portalui Pilietybė.lt sakė Aidas.
2020-ųjų spalio pirmąją iš Kauno išbėgęs lietuvis žemės rutulį apibėgo ne šiaip sau – tokiu būdu norėjo ne tik rekordą pasiekti, bet ir paminėti Lietuvos valstybės 30-metį.
„Kaip šovė į galvą idėja? Čia viskas labai paprastai – kai turi kažkokių svajonių, jas norisi įgyvendinti“, – gūžteli pečiais Aidas.
Tiesa, bėgimo „Aplink pasaulį – su Lietuva širdyje“ planus pakoregavo ir tai, kam Aidas pasiruošęs nebuvo – pandemija.
Iš anksto nubraižytą maršrutą per Europą, Šiaurės ir Pietų Ameriką, Aziją teko perkelti į virtualią erdvę: „Atidėti bėgimo negalėjau – ruošiausi startuoti būtent tada ir atidėti būtų buvę pavojinga, nes išlaikyti tinkamą pasiruošimo lygį būtų buvęs dar didesnis iššūkis.“
Tad beveik visus 30303 kilometrus Aidas nubėgo Lietuvoje: Vilniuje, Kaune ar pajūryje, tik dalį pavyko nubėgti Dubajuje, Olandijoje ir Romoje.
Prieš bėgant teko mokytis vaikščioti
„Po traumos (1979 m. jam lūžo stuburas ir abi kojos, – red.) mano svajonė buvo išvis vaikščioti, – pasakojo ultramaratonininkas. – Labai ilgai praleidau lovoje, metus kažkur. Gavosi taip, kad iš naujo vaikščioti teko mokintis ir tada sau sakydavau, kad jau kai pradėsiu vaikščioti, pradėsiu ir bėgti.“
„Mane mama nešdavo ant rankų pas kinozetareuptus daryti mankštas, stiprinau kūną, paskui pasiūlė lankyti šokius, pradėti pasivaikščioti, lengvą bėgimą, taip viskas ir susidėliojo, – pasakojo pasaulį apibėgęs lietuvis.
Aš norėjau bėgioti, bet profesionalūs bėgikai sakė, kad negaliu bėgti, nes esu per silpnas, reikia bendro fizinio pasiruošimo. Ppadariau. Tada, norint patekti į valstybės tarnybą (Aidas yra ugniagesys, – red.), reikėjo tam tikrus normatyvus pasiekti. Padariau. Kas man šauna į galvą, ko galvoju, kad man reikia, tą ir darau.“
Kol esi įsitempęs, tikslų nepasieksi
Kad nubėgti aplink pasaulį reikės ne tik fizinės bei psichologinės ištvermės, bet ir pinigų Aidas irgi žinojo: „Pradėjus bėgioti man buvo 21-eri, reikėjo kažkuo užsiimti, pradėjau galvoti, ką čia daryti. Buvo mintis apie verslą ir apie sportą, nes be pinigų svajonės neįgyvendinamos. Tai verslą turėjau, bet pardaviau, nes reikėjo pinigų šitam bėgimui.“
Ar jo žygdarbis galėtų būti įkvėpimas kitiems? „Kiekvienas žmogus turi pats pereiti ir suprasti, kaip išspręsti kažkokią situaciją, ką pats gali padaryti, – portalui Pilietybė.lt sakė Aidas. – Gal tai, ką aš dabar darau – per sudėtinga, nes tai labai ilgas pasiruošimas. Reikėtų pagalvoti, kas teiktų džiaugsmo. Gal kažkam bėgimas galėtų patikti dėl mitybos, dėl gražių formų. Manau, mano nubėgimas aplink pasaulį galėtų būti įkvėpimas gal labiau ne jaunimui, bet vyresnio amžiaus žmonėms ar nepritekliuje gyvenantiems vaikams.“
Kaip užkurti jauną žmogų? „Nežinau, gal per pavyzdį, mokant atsipalaiduoti, nes kol būni įsitempęs, kol kažkas varžo, prie tikslo prieiti neleidžia tiesiog pats organizmas. Dabar turime ir jogą, meditaciją, bet turime ir kultūrizmą bei kitas aktyvias kūno treniravimo praktikas. Ir tas fizinis pasiruošimas yra svarbu, bet aš kiekvieną dieną naudoju meditaciją, net ir dabar bėgdamas. Svarbiausia, jokios prievartos.“
Dešimtmetį bėgimui aplink pasaulį ruošęsis Aidas, likus keliems šimtams kilometrų iki finišo neslėpė, kad prisiversti bėgti nereikia tačiau jaučiasi pavargęs. „Ir gana stipriai pavargęs“, – pridūrė.
„Aidai, įsivaizduok: Kaunas, paskutiniai kilometrai, sveikinimai… Kas po to?“ – paklausiu.
„Poilsis, – šypteli lietuvis, nubėgęs 30303 km. Po pauzės priduria, – iki kito nutrūktgalviško sumanymo.“
