Ir studentui, ir gurmanui
89,99 Eur – tai yra suma, už kurią galima įsigyti pačią mažiausią virtuvėlę IKEA parduotuvėje. Ji labiausiai tiks tiems, kurie namie beveik negamina, tačiau norės ryte išsivirti kavos ir išsikepti kiaušinį. Na, o gurmanai, kurių virtuvėse verda svarbiausias gyvenimo katilas, šią erdvę gali įsirengti už kiek daugiau nei 1600 eurų.
Anot IKEA Komunikacijos ir interjero dizaino skyriaus vadovės Eimantės Nemanės, populiariausios virtuvės yra maždaug 2,5 – 3,6 metrų ilgio, o joms vidutiniškai IKEA parduotuvėje išleidžiama nuo 600 iki 1000 eurų, jeigu perkami tik baldai. Bent trečdaliu didesnės sumos prireiks, jeigu virtuvė perkama iš karto su buitine technika. Pigesniems virtuvių variantams, pavyzdžiui, SUNNERSTA ir Knoxhult, taikoma 2 metų garantija, tačiau yra ir tokių, kurių garantinis laikotarpis siekia net 25 metus, pavyzdžiui, METOD baldai.
„Tačiau tai ne vienintelis šių virtuvių privalumas. METOD šeimos virtuvės ypatingos dar ir tuo, kad ant bendro korpuso galima derinti vis kitokių spalvų, skirtingų metų ir kolekcijų fasadus: pasikeisti tik akcentines dureles arba visą fasadą į kitą spalvą, faktūrą, lentynas keisti į stalčius ir pan. Kadangi kasmet IKEA pristatomos naujos kolekcijos, tai norintys gali kad ir kasmet atsinaujinti virtuvės interjerą“, – šypsosi E. Nemanė.
Tokios „lanksčios“ virtuvės ypač pasiteisina tada, kai augant vaikams ar didėjant šeimai, keičiasi jos poreikiai.
„Pigiausiai atsieis baltos ir pilkos spalvos spintelės be stiklų ir sudėtingų „filingavimų“. Ieškantys solidesnių sprendimų gali rinktis blizgios, faneruotos, medžio masyvo, nerūdijančio plieno, dažytas plokštes, su matinio arba grūdinto stiklo durelėmis, frezuotomis ar įleistinėmis rankenomis“, – platų pasirinkimą vardija specialistė. Anot jos, dažniausiai lietuviai renkasi „filinguotas“ plokštes.
E. Nemanės teigimu, individualumo ir išskirtinumo virtuvei suteikia apdailos medžiagos. Tad, ieškantys išskirtinumo, išsirinkę plokštes ir mechanizmus, investuoja į durelių ir stalčių apšvietimą bei kitus dekoratyvinius elementus – karnizus, cokolius, apdailinius skydus, kojeles. Šios kruopščiai parinktos detalės baldui suteikia išbaigtumo, dekoratyvumo ir individualumo.
Pasilikite laisvės eksperimentams
„Jeigu reikėtų išskirti vieną esminį lietuvių virtuvių bruožą – tai būtų monumentalumas. Vakarų šalyse retai rasime virtuvių, kurios būtų ištisai užstatytos baldais – ten paliekama daugiau vietos eksperimentams, laisvai pastatomiems baldams, o lietuvių virtuvėse visa įmanoma erdvė yra užstatoma ištisiniu baldų komplektu“, – sako E. Nemanė.
Pasak specialistės, ištisai užstatyta virtuvė, ypač jeigu ir spintelės yra uždaros, gali atrodyti tarsi be gyvybės. Nors iš tiesų tai yra pati dinamiškiausia namų erdvė, čia kasdien gaminamas maistas, bendraujama su šeima ir virte verda gyvenimas.
Tad kuriant šią namų zoną E. Nemanė siūlo pagalvoti apie jaukumą ir palikti sau šiek tiek laisvės, pavyzdžiui, neužpildyti baldais vieno virtuvės kampo ir ten pastatyti pristatomą stalviršį ant ratukų – virtuvė iškart taps mobilesnė ir lankstesnė.
„Viename kampe pastačius mobilią salą, atvykus svečiams ją galima pasukti, išnešti į balkoną ar į kitą kambarį, o virtuvėje išskleisti didelį pietų stalą. Svečiams išvykus, salą galima susigrąžinti“, – būdą išnaudoti mažas erdves siūlo specialistė.
Tokie sprendimai taip pat leidžia nesunkiai atnaujinti virtuvę, pavyzdžiui, pristatomą vežimėlį perdažius kita spalva patalpos nuotaika jau bus kitokia. Be to, keičiant būstą, tokį baldą visuomet galima persivežti į naujus namus.
Mobilumo virtuvei suteiks ir vežimėliai ant ratų, kurie gali talpinti gero stalčiaus turinį, sulankstomos ar sustatomos kėdės, kurias svečiams išėjus galima sukelti vieną ant kitos ir pastatyti laisvame kampe.
„Norėtųsi, kad žmonės negalvotų, jog sprendimą dėl virtuvės priima visam gyvenimui. Gyvenimas keičiasi, ir lygiai taip pat prie jūsų turi prisitaikyti virtuvė“, – sako pašnekovė.
