Vyro kavinė patvino fekalijomis
Birželio 29 d. praūžusi pirmoji šios vasaros stipri liūtis, kaip žinome, sostinėje buvo sukėlusi tikrą chaosą. Pasak meteorologų informacijos, gausiausiai lijo Lazdijų rajone ir Vilniuje – čia pasiektas stichinio meteorologinio reiškinio rodiklis. Lazdijuose per šešias valandas iškrito 66 milimetrai kritulių, Vilniuje per devynias valandas – 55 milimetrai. Vilniaus valdžia teigia, kad tai buvo stipriausia liūtis sostinėje nuo 1993 metų.
Liūtis nuostolių pridarė ne tik viešosioms Vilniaus erdvėms, bet ir patiems gyventojams. Kaip pasakojo į 15min kreipęsis vyras, neatlaikius miesto vamzdynams tokio kiekio vandens, kanalizacija susijungė su lietaus vandens nutekėjimo vamzdžiu ir fekalijų turiniu užpylė visą per 100 kvadratinių metrų rūsyje įrengtos kavinės plotą.
Dar nespėjus atsigauti po pirmosios liūties, liepos 11 d. Vilnių siaubusi antroji liūtis vėl užtvindė kavinės patalpas fekalijomis. Dėl šių įvykių buvo sugadinti kilimai, nebeveikė šaldytuvai, nes vandens lygis pasiekė generatorių.
Abu kartus vyras kreipėsi į savo bendrovę, kurioje apdraudęs patalpas dėl nuostolių, patirtų dėl gamtinių jėgų: audros, krušos, potvynio. Patalpos apdraustos ir nuo užliejimo.
Tuomet esą ir prasidėjo iki šiol besitęsianti nesusipratimų virtinė.
Verslininko kryžiaus keliai dėl 2–3 tūkst. eurų
„Kadangi nesulaukiau žalos paskaičiavimo, draudikai man tik siuntinėjo formalius laiškus, pats apsilankiau pas bendrovės atstovą. Ir žinote, ką išgirdau? Esą jeigu mes atsiųstume jums paskaičiavimus, pripažintume, kad audra buvo, o mes dar neturime oficialių duomenų iš Meteorologijos tarnybos.
Pagal bendrovės reikalavimus, nuostoliai atlyginami, jei kritulių kiekis – ne mažiau kaip 50 ml per minutę. Visa Lietuva žino, kad audra buvo, aš pats atsiverčiau meteorologų puslapį ir susiradau, kiek Vilniuje iškrito kritulių, o jie aiškina, kad audros nebuvo!
Tuomet jam sakau: gerai, jei nebuvo audros, patalpos apdraustos ir nuo užpylimo. Ir klausiu – kas pagal jų apibrėžimą yra užpylimas. Pasirodo, staigus vandens išsiveržimas iš vamzdžio. Staigus vandens išsiveržimas buvo, tinka, tai kodėl jie pagal tai negali paskaičiuoti? Nuostoliai bet kuriuo atveju bus tie patys.
Tuomet man pradėjo aiškinti, kad kilimų atskirai, kaip ir šaldytuvų, nebuvau apdraudęs. Kažkokia nesąmonė – ar tai neįeina į bendrą žalą turtui?“ – piktinosi pašnekovas.
Kavinės savininkui remontas kainavo apie 2–3 tūkst. eurų, kurį jis atliko už savo pinigus, nelaukdamas pinigų iš bendrovės. Į šią sumą neįeina kavinės prastovos, dėl kurių negautos pajamos.
Pats apsilankiau pas bendrovės atstovą. Ir žinote, ką išgirdau? Esą jeigu mes atsiųstume jums paskaičiavimus, pripažintume, kad audra buvo, o mes dar neturime oficialių duomenų.
„Ši suma draudimo bendrovei nėra didelė. Nesuprantu, gal į juos po audros kreipėsi daug žmonių, ir jie neturi pinigų? Tačiau tuomet taip ir sakytų, tai galima suprasti. Tačiau dabar visai nebendrauja arba siuntinėja laiškus, į kuriuos neįmanoma atsakyti. Gal laukia, kol man trūks kantrybė ir numosiu ranka į šį reikalą? Seka tokias „pasakas“, kad nebežinau, kur kreiptis.
Vienu laišku jie nurodė, kad turiu pateikti iš banko pažymą, kad jame yra mano sąskaita, ir sugadinto turto apžiūros aktą. Net bankas nesuprato, ko jie nori. Tuomet rašau jiems, kad banko specialistai man paaiškino, kad pagal mūsų įstatymus pervedant pinigus tokia pažyma nėra reikalinga, ir tokios formos jie neturi. Paprašiau, kad jie atsiųstų formos pavyzdį, kurį galėčiau pateikti bankui. Taip pat priminiau, kad patalpų apžiūrą atliko jų pačių samdomas ekspertas, kuris jau yra išsiuntęs bendrovei aktą. Atėjo automatinis atsakymas, kad tas pranešimas, į kurį atsakiau, buvo pasiųstas automatinio atsakiklio“, – toliau pasakojo vyras.
Tiesa, vėliau jis sulaukė darbuotojo atsakymo, kuris pranešė, kad jo bylos duomenys perduoti kolegoms, kad visgi būtų paskaičiuoti nuostoliai. Tačiau eina antras mėnuo, o rezultato vis dar nėra.
Bendrovė komentuoti atsisakė
„Seesam Insurance AS“ Lietuvos filialo Turto žalų skyriaus vadovas Valdemaras Butkevičius, paklaustas, ar normalu klientą taip ilgai palikti nežinioje, konkrečią kliento situaciją komentuoti atsisakė.
„Reikalavimai asmens apsaugai labai sugriežtėję, todėl tikrai nesinori pasielgti netinkamai kliento atžvilgiu. Klientą apie bylos eigą informuosime raštu, o daugiau pakomentuoti nelabai galiu, nes, tiesą sakant, ir nėra tikrumo, iš kur skambinate.
Tuo tarpu bendra informacija apie draudimo sąlygas ir žalos atlyginimą viešai prieinama bendrovės tinklalapyje. Nieko naujo nepasakysime. Jei pačiam klientui kilo kokių nors neaiškumų, jis visada gali mūsų paklausti ir jam bus atsakyta.
Pagaliau, jei kuri nors bendrovė, kliento manymu, elgiasi netinkamai, jis visada gali kreiptis ir į Lietuvos banko draudimo priežiūros tarnybą“, – teigė pašnekovas.
Pasak jo, po liūties visos draudimo bedrovės sulaukė daugiau prašymų dėl žalos atlyginimo, bet tai esą normalu. Paklaustas, ar normalu, kad žalos atlyginimo skaičiavimas trunka daugiau nei mėnesį, jis sakė, kad neužtenka vien paskaičiuoti nuostolius, tai apima daug dalykų. Reikia patikrinti daugiau dalykų, kadangi netgi būna tokių atvejų, kai žmogus, apsidraudęs kitoje bendrovėje, kreipiasi per klaidą.
Paklaustas, kodėl iš klientų reikalaujama pažymos iš banko, apie kurią bankas neturi jokios supratimo, V.Butkevičius tikino, kad vėlgi negali komentuoti, kadangi nebeaišku, ar tai nėra su konkrečia byla susijęs prašymas.
Oficiali draudimo informacija
„Seesam Insurance AS“ tinklalapyje iš tiesų galima rasti informaciją, ko gali tikėtis patalpas nuo nelaimingų atsitikimų apdraudęs šeimininkas:
„Draudžiant patalpą automatiškai apdraudžiamas šis stacionariai sumontuotas turtas: stacionarūs patalpos elementai – sienos, lubos, grindys, langai, durys, vidaus apdaila, balkonai; stacionarūs patalpos viduje esantys įrenginiai – šildymo įranga (pvz., radiatoriai, vandens šildytuvai, katilai), dūmų šalinimo, oro kondicionavimo, vėdinimo, vandentiekio ir kanalizacijos įranga (pvz., vamzdynai, vonios, dušo kabinos, klozetai, praustuvai, maišytuvai), priešgaisriniai, apsaugos įrenginiai (taip pat ir esantys už patalpos ribų), radijo ir televizijos antenos (taip pat ir esančios už patalpos ribų), nuolat patalpoje esančios žemos įtampos sistemos (ryšio, apsaugos, garso sistemos ir pan.), elektros tiekimo sistema.“
Norint apdrausti namuose esančius daiktus nuo tų pačių gamtos stichijų, reikia draustis namų draudimu. Tai kilnojamieji daiktai (pvz., vaizdo, garso, mobili, kompiuterinė aparatūra, elektriniai ir mechaniniai įrankiai, įprasti bei montuojami baldai, buitinė technika, namų apyvokos daiktai, drabužiai ir pan.).
Tie patys reikalavimai taikomi ir įmonėms. Tik jų atveju draudžiamas kilnojamasis turtas skirstomas į šias grupes: įrenginiai (elektroninė ir kompiuterinė įranga, baldai, organizacinė įranga, inventorius, gamybiniai įrenginiai ir įrankiai), atsargos (žaliavos, nebaigta gaminti ir gatava produkcija, prekės ir kuras), reklaminiai stendai.
Siekdamas gauti draudimo išmoką, draudėjas privalo pateikti šiuos dokumentus: prašymą draudimo išmokai gauti, kuriame turi būti draudžiamojo įvykio aprašymas ir nurodoma atsiskaitomoji banko sąskaita; sunaikinto, sugadinto ar prarasto turto sąrašą, kuriame kaip galima tiksliau nurodytas turto pavadinimas, įsigijimo metai, įsigijimo kaina bei turimos turto nuotraukas, jeigu tokių yra; sąmatas, sąskaitas faktūras, mokėjimo nurodymus, kvitus, kitus mokėjimo dokumentus, pagrindžiančius nuostolio dydį.
