Kokius žaidimus žaisdavo jaunimas
Pasak Lietuvos nacionalinio kultūros centro papročių specialistės Nijolės Marcinkevičienės, Kūčių vakaras – per rimtas žaidimams, tačiau jau pirmą Kalėdų dieną prasidėdavo smaginimasis. Tiesa, tie žaidimai būdavo labai paprasti – dažnai į pagalbą būdavo pasitelkiami kūčiukai ar riešutai.
Pavyzdžiui, vienas sugriebia į saują kūčiukų, sugniaužia, o kitas turi atspėti – lyginis jų skaičius ar ne. Jei atspėja, kūčiukai – jo, jeigu ne – lieka pirmajam. Kitas paprastas žaidimas – paslepia mažą kūčiuką arba riešutą po pirštu, o kitas turi atspėti – po kuriuo.
„Per Kalėdas būdavo mėgstami judrūs etnografiniai žaidimai. Labai dažnai jie susiję su suporavimu. Pavyzdžiui, vaikinai laukia už durų, merginos pasirenka sau porą, tuomet vaikinai užeina po vieną ir turi atspėti, kuri mergina jį pasirinko. Jei neatspėja – pliaukšt ir vėl eik už durų. Trukdavo šis žaidimas gana ilgai, kol visi susiporuodavo.
Arba susėda merginos prie stalo, palikdamos po vietą porai, ir susitaria, kuri kurį priims. Vaikinas prieina ir klausia: „Kontentna?“ Iš prancūzų kalbos atėjęs tas keistas žodis. Jei atsakymas neigiamas, eina ieškoti toliau. Tikrai gražus jaunimo žaidimas. Vėliau, susiporavę, jaunuoliai, sueidavo į ratelį ir pašokdavo“, – pasakojo etnografė.
Būdavo ir įvairių žaidimų su erotiniais elementais, pavyzdžiui, žiedo spėjimas: „Pele, pele, pas ką žiedas.“ Jo metu reikėdavo atspėti, kurios merginos saujoje yra žiedas, tuomet atskleisti delnus. Dar vienas įdomus žaidimas vadinosi „Apkalbos“. Jo metu kiekvienas galėdavo pasakyti, kas ant širdies guli.
Visgi dauguma kalėdinių žaidimų būdavo judrūs, su tautinių šokių elementais.
Kodėl per Kalėdas svarbūs prisilietimai
Edukacinius renginius ir etnografines stovyklas vaikams rengiančios įmonės „Vėjų fėja“ vadovė Ilona Balkuvienė pabrėžė, kad Kalėdų šventė pirmiausiai susijusi su pasibuvimu kartu, todėl ir žaidimai labiausiai tinka tokie, kurie suartina žmones. Ne veltui anksčiau žmonės šokdavo ratelius, kurių metu visi susikabindavo rankomis.
Ji pasiūlė pažaisti labai paprastą žaidimą, kuriam nereikia jokio specialaus pasiruošimo ir kurį galima žaisti net ir sėdint prie stalo ar atsisėdus tiesiog ant grindų namuose. Jis vadinasi „Laiškas“. Visi susikabina už rankų, išskyrus vieną. Ratelyje esantys žmonės turi nepastebimai spustelėti kaimyno ranką. Tai ir yra laiškas. O stebintysis yra laiško gaudytojas – jis turi pastebėti, kada žaidimo dalyvis išsiuntė laišką. Tas, kuris pagaunamas, tampa laiško gaudytoju.
„Per renginius savo sodyboje mes mėgstame žaisti labai paprastą etnografinį žaidimą su dainavimo elementais. Visi sustoja į ratą, susikimba rankomis, o vienas lieka rato viduryje. Pradeda dainuoti, kiekvieną eilutę kartojant po kelis kartus: „Kiškeli, nabageli, vaj, kur tu pakliuvai? Geležiniai varteliai, geležiniai rakteliai, vaj kur tu pakliuvai, niekur neišlįsi.“
Kai dainuojama antra eilutė, žmogus, esantis rato viduryje, vadinamasis kiškis, bando pralįsti pro susikibusių žmonių rankas, o kitų užduotis jo neišleisti. Jeigu jis pralenda, išrenka žmogų, stovintį prie vadinamųjų vartelių, kuris tampa kitu kiškiu“, – pasakojo pašnekovė.
Etnografinės Kalėdos taip pat neįsivaizduojamos be labai archajinio žaidimo – „Ievaro tilto“. Tiltas yra sąsajų tarp žmonių ir dvasių pasaulio simbolis. Be vedančiojo, jis sunkiai įkandamas, bet įmanomas, juolab kad žodžius galima rasti internete. Jo metu sustoja eilė vyrų ir eilė moterų (jaunuolių ir merginų), tarp kurių vyksta gražus susidainavimas klausimo ir atsakymo forma.
Visas veiksmas sukasi apie tiltą: kam juo bus leidžiama praeiti, o kam – ne. Viena eilė klausia, ar kita eilė praleis pro tiltą, o šie atsako, kad praleis, išskyrus vieną gražiausią. Dainuodamos abi eilės priartėja viena prie kitos ir ta „gražiausia“ ar „gražiausias“ pasiimami. Tuomet ginčijamasi dėl „gražumo“.
„Pas mus nė vienos Kalėdos neateina be meškų šleivakojo. Tai muzikinis žaidimas, kurio metu reikia vaidinti kuo storesnę mešką. Linksmiausia šokio dalis – sukibę į porą žmonės šokinėja ir vienas kitą purto. Taip meška žadinama iš žiemos miego, o kartu ir žadinama žemė iš žiemos įšalo“, – pasakojo I.Balkuvienė.
Idėjos, kaip paįvairinti šventinį pasibuvimą
Kad šventinis pasisėdėjimas prie stalo neprailgtų, verta sugalvoti, ką veiksite kartu. Galite iš anksto pasirūpinti stalo žaidimais, kurių dabar tikrai yra įvairiausių, o galite pasinaudoti tuo, ką turite. Galite sugalvoti įvairiausių užduočių, prizų ir siurprizų – visa tai namus pripildys nuoširdaus juoko.
Suraskite, ko trūksta ant eglutės. Vienas žmogus atidžiai apžiūri ant eglutės ar šakos kabančius žaisliukus ir išeina iš kambario. Kiti tuo metu vieną ar kelis žaisliukus nukabina. Grįžęs žaidimo dalyvis turi prisiminti, kokio žaisliuko trūksta. Jeigu jam sunkiai sekasi, kiti gali šiek tiek padėti užuominomis.
Visi kartu sukurkite eilėraštį. Kiekvienas gauna po vieną lapą, jo viršuje parašo dvi kalėdinio eilėraščio eilutes, užlenkia lapą paslėpdamas jas ir perduoda kitam. Kai visi lapai apeina ratą, sukurti eilėraščiai perskaitomi. Jeigu žaidžia mažiau žmonių, gali užtekti ir vieno eilėraščio. Juoko dozė – garantuota.
Atspėkite, kas kojinėje. Kojinėje arba nepermatomame maišelyje paslepiamas koks nors daiktas. Žaidimo dalyviai, įkišę ranką, paeiliui jį apčiupinėja ir turi atspėti, kas tai. Žmogus, atspėjęs daiktą arba esantis arčiausiai tiesos, gauna šį daiktą dovanų. Jei atspėjo keli žmonės, laimėtojas renkamas burtų keliu.
Atspėkite, kokia šalis. Žaidimo metu vardijami įvairūs kalėdiniai papročiai ir reikia atspėti, kurioje šalyje jie paplitę. Tiesa, šiam žaidimui reikia pasiruošti iš anksto – susirinkti informaciją apie keistesnius Kalėdų papročius.
Užrašykite norą. Ant lapelio užrašykite savo svajones ar norus ateinantiems metams ir pakabinkite ant eglės. Vėliau juos saugiau padėkite ir saugokite iki kitų metų – bus labai įdomu patikrinti, ar pavyko savo norus įgyvendinti.
Lavinkite atmintį. Dėžutėje ar ant padėklo išdėliokite pasirinktą skaičių daiktų. Leiskite žaidimo dalyviams į juos žiūrėti 20–30 sekundžių, tuomet, jiems nematant, paimkite vieną daiktą. Kiti turi pasakyti, koks daiktas dingęs. Taip pat galima duoti užduotį nežiūrint išvardinti visus daiktus.
Sugedęs telefonas. Ko gera, tai visiems žinomas žaidimas, kurį gali žaisti visi. Tereikia susėsti ratu. Pirmasis sėdintysis sugalvoja sudėtingą žodį ir jį į ausį pasako šalia sėdinčiajam. Šis išgirstą žodį perduoda kitam, kol žodis pasiekia paskutinįjį. Tuomet jis pasakomas garsiai. Kad nenutoltumėte nuo kalėdinės tematikos, galvokite su Kalėdomis susijusius žodžius.
Kalėdinis protmūšis. Iš anksto paruoškite įvairiausių klausimų apie Kalėdas ir jų tradicijas. Pavyzdžiui, kada prasideda ir baigiasi advento laikotarpis, kokios yra populiariausios kalėdinės spalvos, kiek patiekalų turi būti ant Kūčių vakarienės stalo ir pan. Užduokite klausimą ir pirmasis pakėlęs ranką gauna teisę atsakyti. Rezultatus kur nors žymėkitės.
Suvaidinkite žodį. Susiskirsčius poromis traukiamas lapelis su užrašytu žodžiu, kurį reikia suvaidinti, o kiti turi atspėti, koks tai žodis. Vaidinant negalima kalbėti ir leisti jokių garsų.
Kas aš? Kiekvienas užrašo ant lapelio visiems gerai žinomo garsaus asmens ar personažo vardą. Lapeliai sumaišomi ir kiekvienas iš krūvos traukia po lapelį ir nežiūrėdamas užsiklijuoja jį ant kaktos taip, kad matytų visi kiti. Paeiliui vieni kitiems žaidėjai užduoda klausimus, į kuriuos galima atsakyti tik „taip“ arba „ne“, ir kiekvienas turi greičiau atspėti, kokia įžymybė (ar personažas) yra.
Judrus žaidimas su virve. Šis žaidimas tikrai privers visus pajudėti. Pro dviejų žmonių laikomą virvutę turi praeiti visi vakarėlio dalyviai. Kiekvieną kartą virvutė nuleidžiama vis žemiau. Lendantieji negali naudotis rankomis ir negali nė viena kūno dalimi paliesti virvutės. Kad sukurtumėte šventiškesnę nuotaiką, ant virvutės prikabinkite varpelių, kurie palietus virvę skambės.
