Urtis pasakoja, kad žaidimais susidomėjo organizuodamas vaikų stovyklas ir ten dirbdamas vadovu. Vaikų stovyklose žaidžiama labai daug žaidimų, tad jis turėjo galimybę iš vidaus pačiupinėti, kaip pats sako, įvairias žaidybines situacijas.
„Kažkuriuo momentu sugalvojau, kad noriu sukurti ką nors, ką vaikai galėtų parsivežti namo. Pagalvojau, kodėl gi nesukūrus žaidimo? Ir vėliau labai aiškiai supratau, kaip kuriant žaidimus man praverčia žaidybiškumas ir įgyta patirtis, dirbant su vaikais.
Vaikystėje niekada negalvojau ir net nesvajojau, kad galėčiau tapti žaidimų kūrėju, o dabar žaidimų kūrimas man yra labai smagus užsiėmimas ir tai darau jau aštuonerius metus“, – pasakoja Urtis, gyvenantis Vilniuje, tačiau nemažai laiko praleidžiantis keliaudamas po visą pasaulį.
– Jūsų profesija labai išskirtinė – esate žaidimų kūrėjas. Ar skaičiavote, kiek esate sukūręs žaidimų? Koks buvo pirmasis išleistas žaidimas?
– Išleistų žaidimų yra 15, o sukūręs esu apie 100, tačiau idėjų lygmenyje jų yra kur kas daugiau. Tad žaidimų „galvos lentynėlėse“ galėčiau suskaičiuoti ne vieną šimtą.
O pats pirmasis išleistas mano žaidimas buvo „Emojito“. Tai yra žaidimas, kuriame vieni žaidėjai rodo įvairias emocijas ir veidukus, o kiti žaidėjai turi tas emocijas įsiminti ir vėliau atpažinti vienoje iš septynių skirtingų kortelių.
Prisimenu, kad, kai buvau sukūręs gal dešimt žaidimų ir nė vienas jų dar nebuvo išleistas, jaučiau, kad turiu peržengti slenkstį į vieną ar kitą pusę. Džiaugiuosi, kad būtent tuo momentu atsirado leidėjai, kurie išleido žaidimą „Emojito“ ir jis sulaukė tarptautinio pripažinimo.
– Ar kurdamas žaidimus jūs susiduriate su konkurencija? Ar vyrauja žaidimų mados, kryptys?
– Taip, konkurencijos tikrai yra, sakyčiau, ji didžiulė, tačiau, žinoma, nepalyginama su konkurencija sporte (juokiasi). Pastebiu, kad didžiausia konkurencija JAV, Vokietijoje, Prancūzijoje, kadangi šiose šalyse stalo žaidimų kultūra yra labai išsivysčiusi, kūrėjai buriasi į klubus ir bendrauja tarpusavyje, diskutuoja, o tarp žaidėjų galima atrasti tikrų žaidimo gurmanų.
Manau, kad kuo daugiau žmonės žaidžia, kuo labiau išvystyta žaidimų kultūra, tuo daugiau atsiranda žmonių, norinčių juos kurti.
Žaidimai yra tokia forma, kad juos gali kurti labai įvairiai ir smagiausia yra būtent tai, kad kurdamas gali atrasti kažką naujo. Tiesa, kai kurie kūrėjai atsižvelgia į kiekvienais metais besikeičiančias ar tam tikru metu vyraujančias žaidimų tendencijas, madas. tad kai kurie kūrėjai į tai atsižvelgia. Pavyzdžiu galėtų būti prieš kurį laiką buvę itin populiarūs „pabėgimo kambarių“ tipo žaidimai ar neseniai pasirodęs žaidimas apie apleistą trobelę, iš kurios reikia ištrūkti per ribotą laiką vykdant tam tikras užduotis.
Idėjų galima sugeneruoti labai daug, bet tai nereiškia, kad visos jos taps žaidimais.
Žaidimų pasaulyje labai išpopuliarėjo kakučio personažas – tai galima sieti su tuo laiku pasirodžiusiais populiariais filmais, animaciniais filmukais. Tad vienu metu šis personažas buvo itin populiarus (šypsosi). Nemažai kūrėjų išties atsižvelgia į tendencijas ir tai, kas populiaru, kas patinka žmonėms, pritaiko savo žaidimuose.
– Sakykite, o kas jus įkvepia kurti žaidimus? Kaip gimsta pirminės idėjos ir kaip jas įprasminate – užrašote, nubraižote?
– Įkvėpimas ateina iš visur ir įvairiausiomis formomis – įkvėpti gali perskaityta knyga, filmas, patys žaidimai, žaidimo procesas, jo tyrinėjimas kartu su vaikais. Kai jau gimsta mintis, idėja, ją galima pradėti rutulioti, tačiau, žinoma, ne visos mintys tampa kūnu. Pavyzdžiui, žaidimas „Speedy Roll“ („Ežiukas“) buvo sukurtas perskaičius vaikišką knygelę ir bežiūrint gyvūnėlių nuotraukas.
Gimusią idėją stengiuosi gerai apgalvoti ir numatyti, o kas gi galėtų iš to išeiti, kaip ji galėtų būti įgyvendinta. Kartais užsirašau, kad nepamirščiau, kartais matau, kad vienai ar kitai minčiai dar reikia laiko.
Svarbu nemanyti, kad būtinai reikia mintis ir idėjas realizuoti, ir kurti žaidimus. Idėjų galima sugeneruoti labai daug, bet tai nereiškia, kad visos jos taps žaidimais. Manau svarbiausia padėti savo smegenims tas idėjas tyrinėti ir generuoti.
– Iš jūsų išleistų žaidimų – koks patinka labiausiai?
– Sunkus klausimas (juokiasi). Kiekvienas mano sukurtas žaidimas yra savotiškas, su savo charakteriu, tad sunku išsirinkti vieną. Tačiau vienas iš pirmųjų žaidimų, kuris man atrodo labai prasmingas, vadinasi „Story Chest“ („Pasakų skrynelė“). Jame visi žaidėjai kartu kuria pasaką. Tai nėra labai lengvas žaidimas, kuriame užtektų paridenti kauliuką – jame reikia pasitelkti fantaziją.
Aišku, šis žaidimas ne visų žaidėjų skoniui, bet, mano nuomone, tiems, kuriems patinka fantazuoti, įdarbinti vaizduotę, kurti pasakas – kaip tik. Man atrodo labai prasminga matyti žmones, žaidžiančius šį žaidimą, ir kaip jie sukuria pasakas. Be to, šiame žaidime panaudotos įspūdingos ir labai gražios Marijos Smirnovaitės iliustracijos. Žinoma, renkantis mėgstamiausią žaidimą daug ką lemia nuotaika, žaidėjai ir jų nusiteikimas.
– Jūs sukūrėte labai daug žaidimų. Dažnai sakoma, kad „batsiuvys be batų“, tad ar jūs atrandate laiko žaisti savo sukurtus ir kitų kūrėjų stalo žaidimus? Ar jums patinka žaisti?
– Žaisti man tikrai labai patinka! Bandau atrasti balansą tarp to, kiek galiu sau leisti žaisti ir kada jau reikia pradėti kurti. Per metus išleidžiama daugiau nei keli tūkstančiai žaidimų ir prie jų prisiliesti, fiziškai juos išbandyti pavyksta tik labai maža dalimi. O kartais įkvėpimas pagauna tik kurti, o ne žaisti.
Bandau atrasti balansą tarp to, kiek galiu sau leisti žaisti ir kada jau reikia pradėti kurti.
Bandydamas atrasti balansą tarp šių dviejų veiklų, surandu laiko pažaisti ir tuo mėgaujuosi – žaidžiame su artimaisiais, draugais, šeima. Jiems stengiuosi ir parodyti naujus žaidimus, kartu išbandyti, padovanoti – mano automobilio bagažinė visad jų pilna.
– Sukatės žaidimų pasaulyje ir sakote, kad jų išleidžiami tūkstančiai. Tad kas gi nulemia žaidimo populiarumą, kad jis tampa žinomas visame pasaulyje? Juk visiems žinomas „Monopolis“, „Alias“ ir dabar vieni iš populiariausių, ir yra mėgstami bei žaidžiami.
– Faktorių, nulemiančių žaidimo populiarumą, yra tikrai daug. Tarkime, „Monopolis“ yra senas žaidimas, dėl kurio buvo padaryta labai daug, kad jis išpopuliarėtų. Dabar, kai yra tiek daug sukurta žaidimų, populiarumui didelę įtaką turi žaidimo kokybė. Kokybė tikrai atlieka lemiamą vaidmenį. Žaidimas gali būti labai reklamuojamas, tačiau nebus perkamas, jeigu jis nekels žaidėjams malonių emocijų ir patirčių, kadangi ta maloni patirtis dažniausiai eina iš lūpų į lūpas.
Antras kriterijus – leidyklos įdirbis ir žaidimo išleidimas, reklama ir visi kiti niuansai. Tos leidyklos, kurios turi patirties žaidimų leidime ir stiprias komandas, turi daugiau šansų žaidimą padaryti sėkmingą. Tad, manyčiau, svarbiausia sukurti gerą, įdomų žaidimą ir tuomet dėti pastangas jį parodyti pasauliui.
– Jūsų žaidimas „Speedy Roll“ praėjusiais metais Berlyne vykusiuose „Kinderspiel des Jahres“ apdovanojimuose, kurie dar kitaip vadinami „Žaidimų Oskarais“, gavo aukščiausią įvertinimą kaip geriausias pasaulyje stalo žaidimas vaikams. Papasakokite daugiau – koks tai žaidimas ir kaip jaučiatės gavęs tokį įvertinimą?
– Žaidimo idėja tokia: pagrindinis personažas žaidime – kamuoliukas-ežiukas. Jis išskirtinis tuo, kad yra šiek tiek pūkuotas, ir, besiridenant prie jo prilimpa maistas – obuoliai, lapai, grybai. Tad žaidėjų tikslas – paridenti kamuoliuką taip, kad prie jo priliptų kuo daugiau maisto, ir kamuoliukas-ežiukas galėtų pirmas grįžti namo aplenkdamas kitą žaidimo veikėją – lapę, kuri jį vejasi.
Žaidimas tikrai labai smagus ir skatina vaikus mokytis žaisti komandoje, vienas kitam padėti, drauge lavina motorinius gebėjimus.
Na, o kalbant apie įvertinimą „Kinderspiel des Jahres“ apdovanojimuose, žinoma, kad jis labai džiugina. Anksčiau teko dalyvauti šiuose apdovanojimuose su žaidimu „Emojito“ ir jis buvo pakliuvęs tarp trijų geriausių žaidimų. Tą kartą buvo apmaudu, kad iki pergalės pritrūko tiek nedaug. Tad šį kartą, kai buvau nominuotas dar kartą, nusprendžiau per daug nesitikėti, kad netektų nusivilti. Galvojau, kaip bus – taip bus.
Per metus išleidžiama daugybė gerų žaidimų, skirtų vaikams, tad išrinkti vieną yra tikrai sunku. Kai sužinojau, kad laimėjau, buvo sunku tuo patikėti – viskas vyko nuotoliniu būdu, buvo labai netikėta ir malonu (šypsosi).
Laimėjimas man yra kaip patvirtinimas, kad esu gerame kelyje, paskatinimas nesustoti.
Galiu pasakyti, kad nesitikėjau laimėti, buvau pasiruošęs tam, kad galiu nelaimėti, o svarbiausia man ir toliau kurti naujus žaidimus. Laimėjimas man yra kaip patvirtinimas, kad esu gerame kelyje, paskatinimas nesustoti.
– Jūsų žaidimai leidžiami visame pasaulyje. Ar naująjį „Speedy Roll“ jau galima įsigyti Lietuvoje?
– Turiu savo stalo žaidimų studiją vienaragis.lt, kurioje galite surasti mano sukurtus žaidimus, taip pat juos platina „Brain Games“ leidykla. Mano sukurti žaidimai leidžiami Amerikoje, Vokietijoje, Prancūzijoje ir kitose šalyse.
Užvis svarbiausia, mano nuomone, ryšio kūrimas.
– Kaip manote, kuo svarbūs stalo žaidimai vaikams, šeimai?
– Visų pirma, žaisdami stalo žaidimus žaidėjai stiprina ryšius, vienas su kitu komunikuoja, pažįsta vienas kitą įvairesnėse, nekasdienėse situacijose, patiria bendrų potyrių, kuriuos vėliau smagu prisiminti.
Kitas svarbus dalykas, kad kiekvienas stalo žaidimas vysto skirtingus įgūdžius, tarkime, strateginį mąstymą, komunikaciją, pasitikėjimą savimi, greitį, reakciją ir visa kita. Tačiau užvis svarbiausia, mano nuomone, ryšio kūrimas.
– Kokių ateityje turite planų – gal mintyse jau gimsta svajonių žaidimas?
– Visą laiką norisi atrasti naują žaidimo išleidimo tipą arba mechaniką, kurios dar nėra, kurios niekas neišrado, bet kuri būtų smagi ir naudinga žaisti. Aš nuolat tyrinėju šias plotmes, tad ir turiu tokią svajonę – sukurti ir inovatyvų, ir smagų, naudingą žmonėms žaidimą.
Dar užsiimu žaidimų edukacija – yra būreliai, stovyklos, kuriose mokomės kurti žaidimus. Norisi, kad Lietuvoje žaidimų kultūra vis labiau augtų, žaidimus atrastų dar daugiau vaikų ir šeimų, nes tai nuostabus laisvalaikio praleidimo būdas.
Šiuo metu pastebiu, kad žaidimų kultūra plečiasi – Druskininkuose kasmet vyksta stalo žaidimų festivalis „PineCon“, didesniuose miestuose prie kultūros auginimo prisideda stalo žaidimų klubai, o keletas stiprių žaidimų leidyklų, tokių kaip „Brain Games“ ar „Logis“, leidžia ir pasaulinei rinkai skirtus žaidimus. Belieka tik pradėti žaisti – stalo žaidimai tikrai įtraukia.
