„Buityje susidarančių stiklo, popieriaus ar plastiko atliekų tvarkymas, rūšiavimas daugeliui jau yra tapęs kasdieniu įpročiu ir kelia vis mažiau klausimų. Tuo tarpu, kalbant apie sodininkystės, daržininkystės ar kitas biologiškai skaidžias atliekas, situacija yra kiek prastesnė“, – pabrėžė Saulius Urbonas, ekologijos verslo bendrovės „Ecoservice“ generalinis direktorius.
Argumentų turi ir mokslininkai
Biologiškai skaidžioms atliekoms be maisto pramonės įmonių atliekų dar yra priskiriamos įvairios miestų, sodų, žemės ūkyje susidarančios žaliosios atliekos (šakos, žolė, lapai, velėna, pjuvenos, kt.), taip pat išrūšiuotos virtuvės atliekos (daržovių ir vaisių lupenos, išspaudos, kiaušinių lukštai, arbatos ir kavos tirščiai), kai kurios komunalinės atliekos (popierius, kartonas, natūralus tekstilės pluoštas) bei gyvulininkystėje susidarančios atliekos (natūralus pakratai).
Pasak Kauno technologijos universiteto (KTU) Aplinkos inžinerijos instituto (APINI) docentės dr. Irinos Kliopovos, integruotas biologiškai skaidžių atliekų tvarkymas, pradedant nuo jų susidarymo prevencijos iki medžiaginių, energetinių savybių pritaikymo gaminant naujus produktus, – aktuali mokslinių tyrimų tema, kurią jau kelis metus nagrinėja APINI tarptautinės magistrantūros programos „Aplinkos apsaugos vadyba ir švaresnė gamyba“ studentai.
„Kiekvienam biologiškai skaidžių atliekų srautui turi būti parinktas optimalus tvarkymo sprendimas, tačiau, visų pirma, labai svarbu užtikrinti, jog gaminant naujus produktus iš atliekų, nepadidėtų poveikis aplinkai. Taip pat skirtingo vertingumo kompostas gali būti pagamintas tik iš pirminio rūšiavimo būdu atskirtų biologiškai skaidžių atliekų. Tuo tarpu centralizuotai tvarkant komunalines atliekas mechaninio – biologinio apdorojimo įrenginiuose, kol kas gaminamas tik stabilatas, kuris naudojamas atliekų sluoksnių perdengimui, sąvartynų šlaitų formavimui“, – aiškino I.Kliopova.
Kaip tvarkyti žaliąsias atliekas?
Anot docentės, vienas iš ekologiškiausių ir kartu ekonomiškiausių sodo ir maisto žaliųjų atliekų tvarkymo būdų yra namudinis kompostavimas.
„Tam gali būti naudojamos kompostavimo dėžės, taip pat populiarėja kompostavimas naudojant sliekus ir gaminant taip vadinamą vermikompostą. Standartinėse uždaro tipo kompostinėse kompostas yra pagaminamas per vieną sezoną, tuo tarpu atvirose šis procesas gali užtrukti iki dvejų metų“, – aiškino I.Kliopova, pridurdama, jog norint, kad kompostavo procesas būtų efektyvus, reikia žinoti keletą būtinų sąlygų.
„Drėgmė atliekų krūvoje turėtų siekti 50–60 proc. Jei bus per drėgna – prasidės puvimas, ims sklisti nemalonūs kvapai, jei per sausa – masė išdžius. Taip pat prieš kompostuojant atliekos turi būti sumaišomos, atsižvelgiant į jose esančio azoto ir anglies kiekį. Deguonies kiekis krūvoje turėtų sudaryti 15–20 proc., todėl būtina vartyti atliekas, o periodiškumas priklauso nuo jų rūšies. Pavyzdžiui, jei kompostuojama nupjauta žolė, vartyti kompostą reikia dažniau, kitaip prasideda puvimas, bet, jeigu žolės masė sumaišyta su susmulkintomis šakelėmis arba medžių lapais, vartyti reikės rečiau. Taip pat komposto krūvos aukštis neturėtų viršyti 1,5 – 2 m“, – vardijo I.Kliopova.
Naudojant namudinį kompostavimą, į komposto mišinį jokiu būdu negalima mesti gyvulinės kilmės atliekų (mėsos, žuvies, riebalų, kaulų, pieno produktų), taip pat virtų daržovių, sergančių augalų, piktžolių su subrendusiomis sėklomis, laikraščių, žurnalų, šunų bei kačių išmatų, kurios sudaro palankias sąlygas veistis įvairiems mikroorganizmams ir sutrikdo natūraliai vykstantį komposto gamybos procesą.
Nenorintiems kompostuoti – išeitis irgi yra
S.Urbono teigimu, žaliųjų atliekų tvarkymo problema neaplenkia ir didmiesčių gyventojų, kurie turimas atliekas dažniausiai meta į komunalinių atliekų konteinerius. Tokiu būdu šios ne tik tampa našta atliekų tvarkytojams, bet ir kelia nepatogumus patiems gyventojams, pavyzdžiui, pūdamos ima skleisti nemalonų kvapą.
„Nenorintys ar neturintys galimybės kompostuoti, aplinkos tvarkymo darbų metu susikaupusias žaliąsias atliekas gali pristatyti į biologiškai skaidžių atliekų surinkimo aikšteles arba pasinaudoti tik nuo šių metų pradėta siūlyti žaliųjų atliekų išvežimo paslauga, kuri gyventojams bus teikiama viso sezono metu, t. y. iki pat spalio mėnesio“, – dėstė S.Urbonas.
Už neatsakingumą baudžiama
Pasak Vilniaus miesto savivaldybės Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo Andžej Dinikio, pareigūnus jau pasiekė pirmieji pranešimai apie deginamas šakas, lapus, tad nuo šiol ypatingas dėmesys bus skiriamas toms teritorijoms, kuriose gali būti savavališkai „tvarkomasi“ su žaliosiomis ar kitomis atliekomis.
„Su šia problema susiduriame pavasario ir rudens metu, vos tik atbudus gamtai ir prasidėjus tradiciniams aplinkos tvarkymo darbams. Toks neatsakingas elgesys su atliekomis yra pavojingas ne tik patiems degintojams, bet ir visiems aplinkiniams – esant stipriam vėjui ugnis gali greitai išplisti ir tapti nebevaldoma, taip pat daroma žala gamtai. Visada stengiamės pirmiausia paaiškinti gyventojams apie kylančias grėsmes, prašome užgesinti laužą, o žaliąsias atliekas kompostuoti arba priduoti į specialias surinkimo vietas. Dažniausiai tokių drausminamųjų priemonių pakanka, kitaip imamasi ir griežtesnių priemonių“, – komentavo A. Dinikis.
Bekompromisis „Tvarkymo ir švaros taisyklių“ nesilaikymas pagal Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 366 straipsnį užtraukia baudą iki 600 eurų.
Pastebėję deginamus laužus, žolę, gyventojai kviečiami apie tai iš karto informuoti savo miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnus telefonu (Vilniuje – 8 5 219 7948) arba skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112.
