Vis dėlto... mokslininkai mano supratę tikrąją zebrų dryžių paskirtį – apsiginti nuo daug mažesnių, bet kraujo ištroškusių vabzdžių sparvų. To paslaptis – kaip dryžuotas raštas atspindi šviesą, rašoma interneto portale national geographic.
Zebrams pavojingos sparvų patelės, nes, skirtingai nei patinai, kurie minta žiedų nektaru, jos gyvos šiltakraujų gyvūnų krauju. Žurnale „Journal of Experimental Biology“ rašoma, kad stebėdami juodo, rudo ir balto kailio arklius mokslininkai pamatė, jog nuo juodo ir rudo plauko arklių šviesa skyla horizontaliai. Šis efektas juodbėrius daro labai patrauklius alkaniems vabzdžiams: gyliams ir sparvoms. Štai nuo balto plauko atspindima šviesa neskyla. Tada šviesos bangos keliauja bet kokia kryptimi ir ne taip traukia parazitus, todėl balto plauko arklius jie kamuoja mažiau.
Tai išsiaiškinę mokslininkai susidomėjo zebrais. Jie nusprendė atlikti eksperimentą ir sužinoti, kaip šviesą atspindi dryžuotas šių gyvūnų kailis ir kaip į jį reaguoja vabzdžiai. Tyrėjai netoli vienos arklių fermos Vengrijoje pastatė juodas, baltas ir skirtingų pločių dryžiais nudažytas lentas. Jas padengė klijais, skirtais gaudyti vabzdžius. Po kurio laiko suskaičiavo, kiek jų prilipo prie kiekvieno paviršiaus. Dryžuotos plokštės paviršius pritraukė net mažiau vabzdžių nei baltas.
Kodėl nedryžuoti arkliai?
Tikriausiai ir jums kilo klausimas: jei dryžiai taip gerai atbaido kraują siurbiančius vabzdžius, kodėl arklių kailis vienspalvis? Tyrimą atlikę mokslininkai mano, kad tam galima rasti bent dvi priežastis. Pirma, kraują mėgstančių vabzdžių ir jų rūšių Afrikoje kur kas daugiau nei, pavyzdžiui, Europoje. Taigi zebrams apsauga visada buvo reikalingesnė. Antra, daugelį arklių veislių išvedė žmonės. Vadinasi, gamta negalėjo niekuo prisidėti ir jų apsaugoti.
O visiems, vis dar abejojantiems zebrų dryžių kilme, mokslininkai paaiškina: tyrimas buvo atliktas Vengrijoje, o ne Afrikoje. Rezultatai gauti stebint lentas, o ne tikrus zebrus, tad jie nepretenduoja būti vertinami kaip vienintelė ir pati tikriausia tiesa.