Lietuvos Nacionalinės slidinėjimo asociacijos prezidentas Remigijus Arlauskas pristatė naujas slidžių trasas, kuriomis net ir per karantiną galima leistis į žygius. Ir nors akrobatinis slidinėjimas bei kitos ekstremalios žiemos pramogos populiarumu lenkia tradicines, olimpinė čempionė Vida Vencienė primena seno gero šliuožimo lygumų slidėmis džiaugsmą ir naudą.
Snieglenčių entuziastas Antanas Butautas akcentuoja, kas svarbiausia kalnuose, draudimo bendrovės „If“ vyriausioji asmens žalų specialistė Alytė Balkuvienė vardija dažniausiai patiriamas žiemos traumas bei pataria, kaip sušvelninti jų pasekmes.
Pasidavęs ledo pagundai, paskandino automobilį
Daug kainavęs noras prasilėkti ledu plačiai nuskambėjo vos ėmus šalti. 15 min rašė ne tik apie nuotykių ištroškusį jaunuolį, sukėlusį pavojų sau ir specialiosioms tarnyboms, kai automobilis įlūžo į Kauno marias ir nuskendo. Iš vandens išsiropštęs vaikinas pabėgo, tačiau ištraukus automobilį paaiškėjo, kad jis specialiai ruoštas pasivažinėjimams ant ledo. Tai išdavė į vasarines padangas susukti varžtai, skirti didinti automobilio sukibimą su ledu.
Pamario gyventojai taip pat užsimena apie atvykstančius keturračiais ar sniego motociklais palakstyti ledu, parodydami, kur paprastai įsmunka į vandenį.
„Kaip sako muselininkai, reikia mokėti upę skaityti. Koks dugnas, kaip sūkuriuoja vanduo. Panašiai ir čia. Gamta diktuoja savo. Ties mariomis yra sūkuringų vietų ir jei eini ledu – saugokis, ten jis visada plonesnis“, – dalijosi pamariškiai. Vietiniai tuos dalykus žino, bet pramogautojai, kurie nesiskaito su gamta, per daug savimi pasitiki ir brangiai už tai sumoka.
Ant bangos – akrobatinis slidinėjimas
Patirti aštrių įspūdžių galima ir legaliais būdais. Pasak Lietuvos Nacionalinės slidinėjimo asociacijos prezidento Remigijaus Arlausko, Lietuvoje populiarus ne tik tradicinis lygumų, kalnų slidinėjimas, snieglenčių sportas, bet ir akrobatinis slidinėjimas, prasidėjęs prieš maždaug 9 metus.
„Mūsų asociacijos iniciatyva kalnų slidinėjimo trasose pradėjome statyti vadinamuosius sniego parkus – trasas su kliūtimis triukams atlikti. Varžyboms skirtos – sudėtingesnės, pradedantiesiems – lengvesnės. Sniego parke gali būti vystomas snieglentčių krosas, kalnų slidžių krosas, snieglentčių rungtis, kai per kliūtis turi pračiuožti stilingai snieglente arba dviejų galų užlenktomis slidėmis. Tokie sniego parkai yra Druskininkuose, Vilniaus Liepkalnyje, Kalitos kalne Anykščiuose, Mortos kalne, Lietuvos žiemos sporto centre Ignalinoje“, – vardijo Lietuvos nacionalinės slidinėjimo asociacijos vadovas.
Kaip pastebi R.Arlauskas, žiemos pramogos ekstremalėja: „Tai yra masinis reiškinys. Kai mieste atsirado riedlentės, atsirado ir riedlenčių parkai. Lygiai tas pats su slidinėjimu. Kalnų slidinėjimas jaunimui nebe toks įdomus, kaip ekstremalios sniego parkų trasos, kuriose su instruktorių pagalba įgijęs technikos gali atlikti įvairius triukus“.
Pernai asociacija pirmą kartą organizavo tarptautinės slidinėjimo federacijos varžybas, Į Baltijos turus įtraukus vaikų grupes, per devynerius metus išaugo du olimpinių žaidynių snieglenčių sporto dalyviai: Aras Arlauskas – snieglenčių kroso ir Motiejus Morauskas prieš metus olimpinėse žiemos žaidynėse Šveicarijoje debiutavęs snieglenčių akrobatinio nusileidimo rungtyje.
Snieglentininkų subkultūra: išsiskiria ne tik išvaizda
Pasak R.Arlausko, akrobatinis slidinėjimas pasaulio mastu populiarėja sparčiau, nei snieglentės.
„Snieglentininkams ilgą laiką būdavo draudžiama čiuožti snieglentėmis kalnų slidinėjimo centruose. Tai turėjo įtakos atskiros subkultūros atsiradimui. Jie savaip rengiasi, savos muzikos klausosi, savaip bendrauja. Anksčiau buvusios konfrontacijos su šia subkultūra nebeliko – žiemos sporto centrai ne tik įsileido, bet ir sukūrė infrastruktūrą akrobatiniam slidinėjimui, susikūrė ištisa akrobatinio slidinėjimo įrangos industrija, drabužių linija ir t.t.“, – pasakojo žiemos sporto entuziastas.
Asociacijos tikslas ne tik žiemos sporto centrų plėtra, bet ir sąlygų lygumų slidinėjimui gerinimas, aktyvus ir saugus laisvalaikis.
Šiauliai irgi juda
„Atrodo, tiek prisnigo, tik imk slides ir čiuožk. Bet prisnigo tiek, kad užuot čiuožęs tik klampoti gali su lygumų slidėmis. Todėl labai svarbu turėti atitinkamą infrastruktūrą, kad regionuose būtų specialiai tam skirtų slidinėjimo trasų. Mūsų siekiamybė, kad specialios lygumų slidinėjimo ir mažiausiai 3 m. pločio laisvojo stiliaus čiuožimo trasos atsirastų prie kiekvieno kalnų slidinėjimo centro. Šiemet pirmą kartą prie Kalitos kalno Anykščiuose įrengta 450 metų trasas, Lietuvos žiemos sporto centre Ignalinoje šalia kalnų slidinėjimo trasų ir sniego parko yra lygumų slidinėjimo trasos, Liepkalnyje taip pat žadama šalia kalnų slidinėjimo trasų įrengti lygumų slidinėjimo trasas. Populiari trasa drauge su Vilniaus universitetu įrengta Kairėnų botanikos sode. Šiauliai taip pat juda, iš Švedijos perkasi įrangą, įrenginės slidinėjimo trasas“, – vardijo 15min pašnekovas.
Svarbu ne tik įrengti trasas, bet ir jas paženklinti, kad žmonės nevaikščiotų per jas, nevedžiotų augintinių, nevažinėtų su vežimėliais. Žinoma, savivaldybėms reikia pasirūpinti, kad žmonės turėtų ir kur saugiai pasivaikščioti. „Einantiems su šiaurietiškomis lazdomis irgi reikia specialių takų, kad negadintų paruoštų lygumų slidinėjimui, o ir patys jaustųsi saugiai“, – pabrėžė R.Arlauskas.
Išskirtinė Lietuvos vieta, kur sniego būna iki balandžio
Dar vienas populiarėjantis žiemos užsiėmimas – orientavimosi sportas su slidėmis. Jam sukurta infrastruktūra Ažušilės draustinyje, kuris ribojasi su Lietuvos žiemos sporto centro riedslidžių trasa.
„Būdakalnis (Ažušilės kalnas) yra viena aukščiausių kalvų Lietuvoje (284,8 m virš jūros lygio). „Čia iškrenta dvigubai daugiau kritulių, o metinė temperatūra – vienu laipsniu žemesnė už vidutinę Kai man skambina draugai klausdami, ar yra sniego, kartoju, kad net neklaustų – nuo gruodžio iki balandžio visada sniego yra. Taigi, ten mes Sporto rėmimo fondui padedant įrengėme stacionarias orientavimosi sporto slidžių trasas, kuriomis čiuoždamas gali aplankyti istorines vietas. Kai atsilaisvins karantinas, galės žmonės išbandyti su žemėlapiu rasti kontrolinius punktus. Inventorių bus galima išsinuomoti Ignalinoje, Žiemos sporto centre. Dabar to nereklamuojame, nes karantinas pratęstas iki kovo, tačiau galvojame apie virtualią versiją, kad žmonės individualiai atvykę, laikydamiesi atstumų galėtų šliuožti nesudarydami sambūrių“, – sakė R.Arlauskas.
Kalnų centruose, jeigu jie gerai organizuoja savo veiklą, turėtų būti trasos rogutininkams. Asociacijos vadovo nuomone, tai išspręstų dvi problemas – rogutėmis nebūtų gadinamos slidžių trasos, o tuo pačiu rogutininkai galėtų nuo kalnų leistis saugiai, nes ne visur miestuose įrengtos užtvaros, kad neišlėktų į kelią.
Olimpinė čempionė laiminga: kiemai – kaip vaikystėje
Olimpinės čempionės Vidos Vencienės nuomone, lygumų slidinėjimas – saugiausias laisvalaikio praleidimo būdas, kuris dar ir draugiškas žmogaus kūnui, naudingas sveikatai, nes slidinėjant įsidarbina visi raumenys.
„Ši žiema parodė, kad žmonėms entuziazmo nestinga, trūkdavo tik sniego. Slidinėjimas ir visas žiemos sportas toks populiarus! Tik gaila, kad neturintys inventoriaus per karantiną negali išsinuomoti, įsigyti. O oras – nuostabus. Matau, kaip žmonės išsiilgę tikros žiemos, judėjimo. Vaikučiai su rogutėmis, tėvai iš sandėliukų traukia antikvarines, senovines slides – kiemai kaip iš vaikystės prisiminimų“, – laiminga olimpinė čempionė.
Be šalmo net neleistų ant kalno
Daugiau nei 10 metų snieglentę valdantis Antanas Butautas nebedirba instruktoriumi, bet kalnų slidinėjimo trasose be šalmų net neleistų būtų. „Dažniausios traumos su snieglente – šonkaulių lūžiai, kenčia keliai, rankos“, – sakė jis.
Kaip ir vairuojant automobilį, prieš leidžiantis nuo kalno snieglente reikėtų išklausyti teorinį instruktažą, pasipraktikuoti. „Lietuvoje gal lengviau, nes nebūna sniego lavinų, bet vykstant į rimtesnius kalnus, saugumo pamokėlės – būtinos. Lavinos, kitos situacijos, kurias matome filmuose, iš tiesų galimos. Todėl saugumas – pirmas dalykas. Sporto centruose treneriai net nekalba su žmonėmis, kurie neturi apsaugų. Snieglentininkams numeris vienas – užpakalio apsauga, kuri tikrai reikalinga ir padeda, ypač mokantis. Reikalingos ir kelių, alkūnių, nugaros apsaugos, būtiniausiai – šalmas. Prieš pradedant praktikuotis geriau pasitikėti profesionalų pamokomis, o ne patiems mėginti čiuožti, kaip išeina“, – sakė A.Butautas.
Jis pats didelių traumų nėra patyręs, nebent stiprių sumušimų. Tačiau teko matyti, kaip pažįstamas šalia čiuoždamas persivertė ir susilaužė šonkaulius. „Dažnos kaklo traumos, yra tam tikros pozicijos, kurių moko instruktoriai, kaip krentant saugoti rankas. Pas mus kalnai žemesni, bet užsienyje teko būti liudininku, kaip susižalojusią merginą į ligoninę gabeno sraigtasparniu“, – prisiminė snieglentininkas.
Kas žinotina apsidraudusiems nuo nelaimingų atsitikimų
Kokiais atvejais gelbsti draudimas nuo nelaimingų atsitikimų ir ką apie šią apsaugą svarbu žinoti, paprašėme paaiškinti draudimo bendrovės „If“.
Pasak vyriausiosios „If“ asmens žalų specialistė Alytės Balkuvienės, draudimas nuo nelaimingų atsitikimų ypač naudingas, jeigu mėgstate aktyviai leisti laisvalaikį, sportuoti. Draudimo apsauga galioja ne tik didesnių įvykių atveju, pavyzdžiui, kai prireikia operacijos, bet ir esant smulkiems sužalojimams, tokiems kaip patempimas ar sumušimas.
Daugiau apie tai, kada galioja nelaimingų atsitikimų draudimas.
Kokiais atvejais draudimo išmoką gali gauti traumas patyrusieji ekstremalaus sporto ar ekstremalių pramogų metu? A.Balkuvienė sakė, kad draudimo apsauga galioja ir išmoką gali gauti visi, kurie drausdamiesi pasirenka ekstremalaus sporto riziką.
„Tačiau tai būdinga tik padidintos rizikos sportui. Pavyzdžiui, slidinėjimas pažymėtose trasose ir laisvalaikiu (ne varžybose) nėra įvardijamas kaip ekstremalus sportas ir patyrus traumą kalnuose, išmoka priklausytų turint net ir standartinį draudimą nuo nelaimingų atsitikimų“, – pabrėžė žalų specialistė.
Populiariausios sumos – 10 tūkst. ir 6 tūkst. eurų
Žmonės vis daugiau laiko skiria sportui, sportinėms pramogoms ir tai yra labai gerai. Tačiau neatsargi aktyvi veikla didina traumų tikimybę. Šiltuoju metų laiku nelaimės priežastimi tampa neatsakingas važiavimas dviračiu, riedučiais, paspirtukais. Na, o šaltuoju metų laiku – visos žiemos sporto pramogos, ypač slidinėjimas.
„Žiemą dažniausiai pasitaikančios traumos yra raiščių patempimai, įvairūs sumušimai, kaulų lūžiai. „Visi jie būdingi tiek vaikams, tiek suaugusiems. Skiriasi tik aplinkybės, kuriomis traumos patirtos. Jeigu suaugusieji netyčia krenta paslydę ant leduotų keliukų, tai vaikams čiuožinėjimas – gera pramoga, nors kartais irgi baigiasi skausmingai“, – pastebi „If“ atstovė.
Draudimo išmokos dydis priklauso nuo traumos sudėtingumo ir draudimo sumos dydžio. Kuo sudėtingesnė trauma, tuo didesnis procentas yra mokamas. Draudžiant fizinius asmenis dažniausiai pasirenkamos draudimo sumos mirties ir neįgalumo atvejais po 10000 eurų, traumoms – 6000 eurų.
Atlygina už patirtą skausmą ir nepatogumus
Apsidraudus nuo nelaimingų atsitikimų, draudimas atlygina už patirtą skausmą ir nepatogumus. Draudimo išmokos padeda pasinaudoti reabilitacijos paslaugomis bei nepajusti finansų stygiaus dėl sumažėjusių pajamų gydantis.
Kokiais atvejais nuo nelaimingų atsitikimų ypač patartina drausti vaikus? Asmens žalų ekspertė vaikus pataria drausti kone visada. „Būdami judrūs ir smalsūs, vaikai ne visada įvertina rizikas ir galimybę susižeisti, todėl dažnai patiria įvairių traumų. Ypatingai šis draudimas aktualus, jei vaikas lanko sporto treniruotes, mėgsta aktyvų sportą, pavyzdžiui, riedlentes, slides ir pan.“, – vardijo A.Balkuvienė.
