Pasak bendrovės „Dezinfa“ biologo kenkėjų kontrolės eksperto Liutauro Grigaliūno, šie greitai besidauginantys graužikai ne tik kelia diskomfortą, bet ir platina pavojingas ligas, tokias kaip leptospirozė, salmoneliozė, jersiniozė ir kt. Be to, jie gali padaryti žalą pastatams, sugadindami elektros laidus, baldus ar kanalizacijos sistemas, rašoma "Dezinfa" pranešime žiniasklaidai.
„Žiurkės ir pelės yra labai produktyvūs gyvūnai. Žiurkė gali atsivesti iki 8 jauniklių vienoje vadoje, o per metus gali būti net 3–4 vados. Pelių patelės gali gimdyti kas 3–4 savaites ir atsivesti iki 16 jauniklių. Taigi viena pelė per metus gali tapti daugiau nei 100 pelių pradininke. Jei graužikams yra palankios sąlygos daugintis, jų populiacija sparčiai auga, kas kelia grėsmę žmonių sveikatai“, – teigia biologas.
Kodėl toks svarbus konteinerių saugumas?
Vienas iš efektyviausių būdų kovoti su žiurkėmis ir pelėmis yra užtikrinti, kad maisto atliekos būtų joms neprieinamos. Tai reiškia, kad atliekų konteineriai turi būti sandarūs, maisto likučiai neturi būti paliekami atvirai, beglobiai gyvūnai turėtų būti maitinami toliau nuo gyvenamųjų namų. Taip pat reikėtų tvarkyti savo aplinką, kad ji taptų kuo labiau nepatraukli graužikams įsikurti.
Svarbu užtaisyti visus plyšius, angas ar įtrūkimus, pro kuriuos graužikai galėtų patekti į pastatus. „Maži veiksmai gali turėti didelį poveikį. Sumažinus maisto šaltinių prieinamumą, graužikų populiacija žmogaus aplinkoje natūraliai pradės mažės. Nors padaryti taip, kad graužikai visai nerastų maisto mūsų aplinkoje, praktiškai neįmanoma. Naminės pelės net ir šiltuoju metų laiku gyvena artimoje žmogaus aplinkoje ir čia gana gerai prisitaiko. Lietuvoje retos juodosios žiurkės vasaros metą praleidžia toliau nuo žmogaus aplinkos, bet štai plačiai išplitusios pilkosios žiurkės, turėdamos daugiametes savo kolonijas, gyvena miestuose ir miesteliuose ištisus metus ir čia sėkmingai veisiasi. Todėl pastebėjus žiurkes ar peles, būtina nedelsiant imtis veiksmų, kad problema neplistų“, – pabrėžia L.Grigaliūnas.
Kaip graužikai patenka į pastatus?
Žiurkės ir pelės turi daugybę savybių, leidžiančių joms prisitaikyti prie įvairių sąlygų. Pavyzdžiui, žiurkės yra labai protingos ir socialios, gali spręsti sudėtingas užduotis bei komunikuoti naudodamos garsus ir kvapus. Atėjus šaltajam sezonui, joms rasti lengvai pasiekiamą maistą yra labai paprasta.
„Žiurkės yra puikios plaukikės ir gali ilgą laiką praleisti po vandeniu. Kai kurios rūšys gali plaukti dideliais atstumais. Tad į patalpas žiurkės dažnai patenka kanalizacijos vamzdžiais ir unitazais. Pelių kūnas yra pritaikytas pralįsti pro mažas, vos 6 mm skylutes, todėl jos lengvai prasibrauna pro nesandarintus langus, sienose ar grindyse esančias angas“, – teigia biologas.
Ką graužikai mėgsta ėsti?
Pelės ir kiti graužikai yra visaėdžiai, tad jų mityba priklauso nuo aplinkos, kurioje jie gyvena. „Gyvendami arčiau gamtos, graužikai maitinasi įvairiomis žaliosiomis augalų dalimis, grūdais, vaisiais, daržovėmis, įvairiais nariuotakojais, net paukščių kiaušiniais ir jaunikliais. Miestuose jų maistas gali būti maisto likučiai iš konteinerių, taip pat rasti likučiai maisto gamybos patalpose, sandėliuose ar žmogaus būste. Pelės ir žiurkės graužia ne tik dėl maitinimosi, bet ir dėl augančių dantų, kuriuos reikia nuolat galąsti. Jos graužia įvairias medžiagas, laidus, kad išlaikytų dantų tinkamą dydį“, – aiškina kenkėjų kontrolės ekspertas.
Blusos – graužikų draugės
Žiurkės ir pelės gali platinti įvairius parazitus, kurie kelia grėsmę žmonių ir gyvūnų sveikatai. Šie graužikai dažnai perneša blusas, erkes ar utėles.
„Blusos yra graužikų palydovai. Neretu atveju patalpose, kur apsigyvena graužikai, aptinkamos ir blusos. Jos masiškai dauginasi vasarą, o rudenį ir žiemą, kai graužikai ieško maisto, jų pagausėjimas būna ypač juntamas. Blusos gali sukelti sunkias alergines reakcijas, platinti ligas, tokias kaip tuliaremija, listeriozė, vidurių šiltinė ar endeminė žiurkių dėmėtoji šiltinė“, – perspėja biologas.
Be to, žiurkės ir pelės gali pernešti erkes, utėles bei įvairių bakterinių ligų sukėlėjus, todėl net ir išnaikinus graužikus būtina atlikti dezinfekciją bei imtis prevencinių priemonių.
„Po graužikų išnaikinimo rekomenduojama užsandarinti visas angas, per kurias graužikai galėtų patekti į patalpas. Sandarinimui būtina naudoti metalines plokšteles, cementą ar silikoną. Taip pat svarbu užtikrinti, kad graužikai neturėtų prieigos prie maisto atliekų, sutvarkyti aplinką. Jeigu graužikų problema buvo jau ne pirmą kartą, kenkėjų kontrolės specialista aplink pastatus gali išdėlioti specialias vyliaus dėžutes“, – pataria kenkėjų kontrolės specialistas.
