Ką aukojame dėl svajonės?
Taip jau būna gyvenime – kartais reikia ko nors atsisakyti, kad turėtum tai, ko norisi. Vieniems – savo laiko, kitiems – pinigų, tretiems – darbo ar komforto. Visi turime teisę rinktis.
Dėl buriavimo pamišęs odontologas Darius Gerasimavičius, palikęs mediciną, menus ir baigęs dar vienas studijas, tapo treneriu ir dabar daugiausia laiko praleidžia ant vandens.
Laidų vedėja Lavija Šurnaitė-Kairienė lengva ranka iš pirkinių sąrašo išbraukia namų komforto atributus – televizorių, indaplovę ar drabužių džiovyklę – tik tam, kad kasmet suplanuotų po keletą išvykų prie jūros. Nes ji Lavijai ir jos šeimai – svarbesnė už buitį.
Lietuvos krepšinio sirgalių lyderis Tomas Balaišis-Sėkla visada važiuoja ten, kur kaunasi Lietuvos krepšinio rinktinė. Ir net nesvarsto apie tai, kad galėtų nevažiuoti drauge: nėra skirtumo, kokios šalies ar žemyno krepšinio aikštelėje žaidžia lietuviai, nesvarbu, kiek tam reikėtų surasti pinigų ir laiko. Sėkla – visada su komanda, nes yra jos palaikymo idėjai ištikimas fanas.
Įkvepiančios trijų „Laimos“ herojų istorijos – apie įgyvendintas svajones ir tai, ką dėl jų verta paaukoti.
Neįmanoma profesija
Kalėjimų departamento direktorei Živilei Mikėnaitei visai smagu stebėti žmonių reakcijas, kai jie, pirmąkart išgirdę jos pareigas, nustebę atsisuka atidžiau pasižiūrėti. Šiltas žvilgsnis, draugiška šypsena ir neapsimestinis paprastumas kalbantis apie gyvenimą kažkaip nedera prie gana rūsčiai skambančio titulo ir pareigūnės uniformos. Nors, tikėtina, dalykinės aplinkybės keičia ir direktorės žvilgsnį, ir balso toną.
Živilė tikriausiai ne kartą yra girdėjusi epitetą apie save – „geležinė“. Bet ar tai tiesa? Kiek iš tiesų joje tos „geležies“?
„Laimos“ pašnekovė ne vienerius metus vadovaujasi kadaise girdėtu patarimu: „Galite nebūti geležiniai ir pagailėti savo pavaldinių, tik žinokite, kad paskui niekas negailės nei jūsų pačių, nei jūsų šeimų, iš kurių atimsite savo laiką...“
Rubrikos tete-a-tete viešnia – stipri moteris: nepaisant to, kad kasdienybėje netrūksta slegiančių akistatų su nuteistaisiais, ji moka išsaugoti optimizmą, tikėjimą Dievu ir viltį, kad šį pasaulį galima padaryti gražesnį.
Maksimaliai geras laikas
Rugsėjo 1-oji yra kaip sausio 1-oji po audringo Naujųjų metų vakarėlio. Pasilaksčius plazdančiomis suknelėmis ir plevėsuojančiais plaukais lietuviškomis pievomis ir turkiškais paplūdimiais, laikas grįžti atgal į darbų traukinį. Padėti plevėsas sukneles ir mini šortus truputį toliau nuo akių, kad netrukdytų susikaupti.
O susikaupti yra dėl ko (darbo irgi), nes „Stiliaus failų“ skilties autorė Laura Mizgirytė-Latour šįkart pakedens minimalizmą, kurį jau laikas stumtelėti į antrą planą, nes mados diktatoriai siūlo atkreipti dėmesį į... naująjį maksimalizmą. Gal jau metas ir mums kritiškai įvertinti savo spintos turinį ir paruošti ją naujam sezonui?
Naujųjų viduramžių belaukiant
Tai, kas mūsų tėvams vaikystėje būtų atrodę kaip mokslinė fantastika, mums yra elementarūs kasdienybės reiškiniai: išmanieji telefonai, internetas ir vaizdo ryšys, kontaktiniai lęšiai ir lazerinės sveikatos bei grožio procedūros...
Gyvename gerovės, pertekliaus ir vartotojiškumo pasaulyje. Kad ir kiek skųstumės dėl mažų pajamų, mūsų gyvenimo trukmė daug ilgesnė ir kokybė daug geresnė, nei bet kuriuo kitu istoriniu metu gyvenusių privilegijuotų asmenų.
Deja, pastaraisiais dešimtmečiais pirmą kartą per stebėjimų istoriją fiksuojamas reiškinys (JAV), kai vaikų karta pasižymi žemesniu intelektu nei tėvų. Iki tol vaikai būdavo protingesni už savo tėvus. O jei pavyktų palyginti antikinės Graikijos piliečio ir dabartinio eilinio vakariečio intelektus, pirmojo intelektas gerokai viršytų dabartinio žmogaus: jis būtų kūrybiškesnis, geresnės atminties. Kai kurie intelekto tyrinėtojai teigia, kad vakariečių intelektas bene aukščiausias buvo XIX a.
Prieš šimtmetį išsilavinęs žmogus ne tik domėdavosi kasdienybės realijomis, bet ir mokydavosi lotynų kalbos, studijuodavo filosofiją, rašydavo laiškus, dienoraščius. O kokį vertingos informacijos kiekį gauname mes? Su kokiais intelektiniais iššūkiais susiduriame?
Nuoga tiesa už miegamojo durų
Tvirtos šeimos pamatus poroms padedantis cementuoti psichologas Mykolas Truncė žino, kad viena svarbiausių tų pamatų „plytų“ – seksualinis ryšys. Kaip jį sustiprinti ir padaryti malonų abiem pusėms, psichologas aiškina pasitelkdamas apribojimų teoriją, paprastai taikomą verslo vadyboje.
Porų konsultanto žodžiais, žmogaus požiūris veikia jo elgesį, o šis lemia vienokias ar kitokias pasekmes. Taigi jei norime išvengti nepasitenkinimo lovoje, pirmiausia turime pasitikrinti savo požiūrį.
Kaip tai padaryti? Pirmiausia pamėginkite atsakyti į 2 esminius klausimus, kuriuos straipsnyje užduoda psichologas: „Ar žinote, kaip miegamajame mąsto vyras? Ar žinote, kaip mąsto moteris?“
