Tobulas kūnas vasarai: siekiamybė ar beprotybė?
Koks bebūtų oras už lango, daugelyje kontorų pavasarį pranašauja kolegų padejavimai, kad reikia skubiai (!!!) numesti nervinančius riebalus nuo klubų arba suspėti išryškinti six packʼą. Pavasariop moteris apima švelni beprotybė – bikinio sezonas kai kurioms atrodo kaip mirties nuosprendis. Kartais dėl savo kūno kompleksuoja net ir labai tobulos... Kas moteris taip spaudžia į kampą? O gal ir vyrai sulaukia kritikos? Apie tai „Laimos“ klube susirinko padiskutuoti iniciatyvos „Dydis nesvarbu“ įkūrėja Giedrė Valavičiūtė, fotografė Reda Mickevičiūtė, prodiuserė Rūta Lukoševičiūtė ir verslininkas Daumantas Mikučionis.
Likimo dovanota motinystė
„Manau, kad gyvenime visada yra išeičių“, – sako Ramutė Varnaitė, kuri iki pat savo penkiasdešimtmečio mėgavosi veiklios vienišės gyvenimu. O paskui netikėtai per vieną dieną virto daugiavaike mama.
Kai jaunesnei seseriai staiga sustojo širdis, našlaičiai liko keturi jos pametinukai mažyliai: dvynėms Ūlai ir Evai tebuvo vieni, sūnui Arnui – dveji, o vyresnėlei Ingridai – treji. Ramutė suprato, kad atsakomybę už juos turi ir gali prisiimti tik ji. Sprendimas buvo natūralus, net nekilo kitokių minčių. Tuo metu jai buvo keturiasdešimt devyneri, artėjo penkiasdešimtmetis. Tai buvo, matyt, ypatinga likimo dovana ta proga. Šią liepą bus ketveri metai, kai Ramutė – šių vaikučių mama.
Kaip pasikeitė gyvenimas tapus keturių mažylių mama? Ar teko daug ko atsisakyti? Ar negaila tų nerūpestingų dienų? „Patikėkit, nė kiek negaila. Pagaliau ėmiau jausti gyvenimo pilnatvę, – sako ši drąsi ir stipri moteris. – Jei ne šitie vaikai, niekada nebūčiau patyrusi ir supratusi motinystės džiaugsmo.“
Estetikos karalius ir vergas
Teatro režisierius Gintaras Varnas ir kūryboje, ir kasdienybėje ieško estetinių dalykų. „Kad ir ką daryčiau, kad ir kur būčiau, turiu jausti estetinį pasitenkinimą kaip vieną iš laimės sąlygų.“ Antikos kultūros ir... „Hario Poterio“ gerbėjas tobuliausius grožio pavyzdžius mato gamtoje, todėl yra įsitikinęs, kad žmogaus akis ir širdis gali gėrėtis tik tais meno darbais, kurie sukurti nelaužant gamtos dėsnių, spalvų ir formų proporcijų.
Pokalbyje su „Laima“ tarp repeticijų, besirengdamas „Oidipo mito“ premjerai, Gintaras Varnas neskuba neigti apie jį, kaip režisierių, sklandančių mitų, kaip ir drįsta prisipažinti, kad jam iki šiol paslaptis, kur slypi ta įtaiga, vadinamoji charizma, „kodėl vienas žmogus scenoje tiesiog kausto dėmesį, o kitas – tarsi buvęs nebuvęs...“
15 priežasčių mylėti karalienę Elizabeth II
Nesenstančiame pasaulyje taip lengva mylėti jaunus, žavius, veiklius, bet Jos Didenybe Elizabeth II, kuriai balandžio 21 d. sukako 90, neįmanoma nesižavėti.
Ne tik dėl sausų faktų – ji – seniausia pasaulio valdanti monarchė (ir ilgiausiai karaliaujanti Jungtinėje Karalystėje: 2015 m. pergyveno savo legendinę pirmtakę karalienę Viktoriją). Ši mažutė (1,60 m ūgio) moteris, gimusi visai kitame pasaulyje ir net neauklėta užsidėti karūną, sugebėjo ne tik rasti savo vietą XXI a. (ir jokių Z kartos rėmų), bet ir padaryti erdvės tokiam archajiškam institutui, kaip monarchija. Ką ten, esama nuomonių, kad naujoji Jos Didenybės anūkė – Kembridžo hercogienė Catherine – nei stiliumi, nei asmeniniu žavesiu, nei darbštumu negali prilygti Jos Didenybei. Ir drauge nerimaujama: kad ir kokį plieninį stuburą turėtų karalienė, natūralūs gamtos dėsniai stipresni ir britų monarchijos ateitis ne visiškai garantuota. Net jei atmestume liūdniausią versiją, artimiausiu metu Jungtinės Karalystės soste nesėdės moteris: trys karūnos paveldėtojai – princas Charlesas, princas Williamas ir mažylis princas Georgeʼas. Kas bus toliau, nė ekspertai nesiima prognozuoti. O kol kas – su gimtadieniu, Jūsų Didenybe. Ilgiausių metų!
O mums tai puiki proga prisiminti, kodėl Elizabeth II pelnė pasaulio žmonių meilę ir pagarbą. Kaip karalienė ir kaip moteris.
KAIP kalbėtis apie seksą
Daugybė psichologų ir seksualinės medicinos gydytojų nuolat kartoja poroms: kalbėkitės apie seksą, nes mokėjimas žodžiais išreikšti savo lūkesčius, nepasitenkinimą ar turimus tabu pagerina ir paįvairina ne tik intymius tarpusavio santykius. Nesvarbu, kiek laiko judu kartu – 30 metų ar 30 minučių. Kalbėtis reikia. Klausimas – kaip?
Atrasti tinkamų žodžių savo jausmams įvardyti, neįžeidžiant partnerio pasakyti, ko iš jo tikimasi, – iš tiesų nelengvas iššūkis. Juo labiau kad dažnai mus riboja net mūsų pačių žodynas. Kaip tinkamiau pavadinti tą ar kitą vietą? Kaip pradėti tokį intymų pokalbį, kad iš iniciatyvos nebūtų pasijuokta? Apskritai – kaip prašnekinti tylintį partnerį?
„Laimos“ rubrikoje „Už miegamojo durų“ šią subtilią temą padės aptarti psichologė-psichoterapeutė Asta Laurinavičienė.
