Lietingi orai, stabdantys darbus laukuose, yra palankūs į tiems Žuvinto apylinkes suskrendantiems paukščiams. Pilkosios žąsys Žuvinto ežere susirenka ne tik nakvoti – pabraidę po kažkur nesuartas įmirkusias ražienas, pievas Suvalkijos ir Dzūkijos paribio apylinkėse, jos triukšmingais būriais suskrenda į ežerą pailsėti. Šie paukščiai ypač aktyvūs saulėtomis dienomis, tada žąsų triukšmas girdisi visą dieną.
Nakvynėn į Žuvintą visos žąsys suskrenda tik sutemus, kada nesuskaičiuosi, tik girdėsi. Jų apskaitos kas 10 dienų vykdomos anksti ryte, prieš patekant saulei, kai skaitlingi žąsų pulkai vienas po kito išsiskraido po apylinkes. Šią savaitę ežere nakvojo 2680 paukščių. Praeitais metais nustatytas rekordinis žąsų skaičius buvo rugpjūčio pabaigoje, ir siekė apie 1800 paukščių.
Pilkoji žąsis yra Raudonosios knygos saugoma rūšis, kurių po truputį daugėja Pietų Lietuvoje. Tai ne šiaurinė rūšis – baltakaktės ir želmeninės žąsys Žuvinte pasirodys dar po savaitės kitos. Rekordiniai ir rezervate nakvojančių gervių būriai. Šie paukščiai kas vakarą į Žuvinto pelkę renkasi anksčiau, nei žąsys – dar prieš saulėlydį, todėl tuo metu ir skaičiuojami.
Pirmiausia dauguma gervių susirenka Žuvinto pelkės pakraštyje – Ąžuolinių kaimo Dambavaragio viksvynuose, Kiaulyčios liūne ties Saltininkų k. Lazdijų r. ir tik po saulės laidos galiausiai suskrenda Žuvinto pelkės į Rudės plynę. Tada iki tamsos bent poros kilometrų atstumu girdisi nesibaigiantis gervių trimitų alasas, bene įspūdingiausiais rudens pradžios ženklas Žuvinte. Gervių skaičius šią savaitę siekė 2780 paukščių. Daugiau, nei du tūkstančius gervių Žuvinte suskaičiuota tik 2013 m. Šie paukščiai žymi didžiojo paukščių persikraustymo piką. Netrukus pasipils šiaurinių gervių virtinės ir želmeninių, baltakakčių žąsų būriai. Be šių stambių paukščių bene kasdien virš pelkės girdime migruojančias didžiąsias kuolingas ir dirvinius sėjikus, stebime plėšriųjų paukščių – suopių, erelių rėksnių, pelėsakalių, erelių žuvininkų migraciją.
