65-erių britas Phillipas Maile'as 2022 m. rugsėjį su žmona Vanessa išvyko paatostogauti į Eliudenizą, esantį Pietų Turkijoje.
Išvykos prie krioklio metu vyras paslydo ant supuvusios medinės lentos ir šiek tiek įsipjovė koją.
„Tas įpjovimas atrodė toks mažas. Kaip paprastas įdrėskimas. Taip būtų geriausia jį apibūdinti“, – prisimindama širdį draskantį tėčio likimą, pasakoja Phillipo dukra Charlotte.
Praėjus kelioms dienoms po įsipjovimo, II tipo cukriniu diabetu sirgęs britas apsilankė vietos vaistinėje, kur jo žaizda buvo aprišta vandeniui atspariu tvarsčiu.
Anot Charlotte, jos tėčiui vaistininkas pasakė, kad jis gali toliau maudytis jūroje, nes žaizda buvo nedidelė, o sūrus vanduo iš tiesų būtų jai naudingas.
Visgi kitą savaitę Phillipas pradėjo skųstis, kad žaizda jam sukelia daug skausmo.
„Nepaisant vandeniui atsparaus tvarsčio, jūros vanduo akivaizdžiai pateko į vidų, bet tuo metu mes to nežinojome“, – sako mirusiojo dukra.
Po kelių dienų vyro koja net pradėjo juoduoti ir mėlynuoti. Kuomet britas pagaliau nuvyko į ligoninę Antalijoje, medikai pranešė, kad jam į žaizdą įsimetė reta bakterija Vibrio vulnificus, galinti sukelti nekrozinį fascitą.
„Visi, su kuriais kalbėjomės ligoninėje, sakė, kad infekcija kilo nuo jūros. Jo koja pradėjo mėlynuoti, o paskui juoduoti. Beveik galėjai matyti, kaip greitai infekcija keliauja aukštyn jo koja“, – tikina Charlotte.
Nekrozinis fascitas yra reta, bet pavojinga gyvybei infekcija, paveikianti giliuosius odos sluoksnius. Ji greitai progresuoja po to, kai susiduria su įvairių tipų bakterijomis, įskaitant A grupės streptokokus ir stafilokokus.
Vibrio vulnificus bakterija įprastai gyvena šiltame jūros vandenyje ir gali patekti į kūną per atviras žaizdas arba valgant užterštas jūros gėrybes. Bakterija gali tapti pavojinga gyvybei, jei patenka į tokias kūno dalis kaip kraujas, raumenys ar plaučiai.
Infekcijos simptomai yra maži raudoni iškilimai ant odos, greitai plintančios mėlynės, prakaitavimas, šaltkrėtis, karščiavimas ir pykinimas. Dažnos infekcijos komplikacijos būna organų nepakankamumas ir sepsis.
Kad išvengtų mirties, sergantieji turi būti gydomi nedelsiant. Paprastai jiems skiriami stiprūs antibiotikai ir atliekama operacija, skirta pašalinti negyvus audinius. Tačiau gali prireikti amputacijos, jei liga plinta per ranką ar koją.
Siekdami Phillipui sustabdyti infekcijos plitimą, gydytojai stengėsi išvalyti ir pašalinti negyvą ar užkrėstą odą. Deja, procedūra nepavyko ir rugsėjo 14 d., prasidėjus sepsiui, vyras buvo perkeltas į reanimacijos skyrių.
„Jie sakė, kad vienintelis būdas, kuriuo galime pabandyti sustabdyti infekcijos plitimą, yra amputuoti koją“, – pasakoja Charlotte.
Visgi britas po operacijos patyrė sepsinį šoką ir jam turėjo būti atliekama dializė kraujui valyti.
Po mėnesio gydytojai jam nuėmė tvarsčius ir aptiko daugiau nekrozės požymių. Bakterijai plisti kelio nepadėjo užkirsti ir kita operacija. Po trijų savaičių vyras mirė.
Dabar Phillipo dukra Charlotte nori perspėti kitus žmones, kaip pavojinga yra su atviromis žaizdomis plaukioti tam tikruose vandenyse.
„Vos tik pastebite nedidelį pjūvį ar atvirą žaizdą, kuri kelia daugiau skausmo, nei turėtų, meskite viską ir važiuokite į ligoninę. Tikėtina, kad ten bus užkirstas kelias infekcijai plisti“, – teigia moteris.
Visgi ji priduria: „Nenoriu, kad žmonės visiškai bijotų eiti į jūrą, nes tai taip neįtikėtinai reta. Mano tėtis labai mėgo plaukioti ir, jei jis būtų visa tai išgyvenęs, be jokios abejones, jis būtų ten sugrįžęs.“
