„Pabudau apie 6 valandą ryto, kad išgerčiau vaistų, ir pamaniau, kad nužudžiau savo vyrą. Mačiau jo kūną, ginklą, kraują – tai buvo tarsi scena iš filmo. Pradėjau rėkti: „Chrisai, ar aš tave nušoviau?“ – skaudžiais prisiminimais dalijasi moteris.
Jos sutuoktinis nesuprato, kas vyksta, – iki tol jis saugiai ir kietai miegojo šalia savo žmonos. Vyras buvo visiškai sveikas, jokio kraujo ir ginklo šalia nesimatė. Pasirodo, kad Sharon iš tiesų pasireiškė haliucinacijos.
Moteris buvo skubiai nugabenta į ligoninę Bristolyje. Gydytojai nustatė, kad jos smegenyse yra skysčių ir cista. Galiausiai paaiškėjo, kad jos problemų šaltinis yra titano implantas, kurį Sharon gavo prieš kelerius metus, kaip dalį klinikinio tyrimo, skirto Parkinsono ligai gydyti.
Sharon implantas, įtaisytas už kairiosios ausies, buvo sistema, leidžianti augimo baltymą įvesti tiesiai į jos smegenų audinį. Iš pradžių šis metodas visiškai sustabdė Sharon drebėjimą. Bet, galų gale, klinikinis tyrimas buvo nutrauktas, nes bendri dalyvių rezultatai nebuvo įtikinami.
Vis dėlto, pasibaigus tyrimui, implantas liko moters smegenyse ir 2021-ųjų liepą nuo jo kilo infekcija. Remiantis Parkinsono ligos JK tyrimų direktoriaus pateikta ataskaita, infekcija iš sistemos nutekėjo į smegenis.
„Kiekvieną dieną tie vaizdai man stovi prieš akis. Tai paskutinis dalykas, kurį matau prieš eidama miegoti. Dabar dėl šios traumos lankausi pas specialistus. Kai pasižiūriu į savo vyrą, jaučiu kaltės jausmą. Įsivaizduokite – tu tikrai tiki, jog tai padarei. Būtent tai aš išgyvenau – man tai buvo tikra“, – pasakoja moteris.
Iš pradžių besidžiaugusiai implanto rezultatais, vėliau Sharon buvo pasakyta, kad viską, kas jai atsitiko, lėmė būtent jis. Galiausiai pacientei ligoninėje visa sistema buvo pašalinta.
„Nesulaukiau nei atsiprašymo, nei nieko – man buvo pasakyta, kad tokia klinikinių tyrimų dalis“, – tvirtina istorijos herojė.
Visas šis incidentas Sharon paliko „siaubingus“ prisiminimus ir jausmą, kad ji prarado tikrąją save.
„Maniau, kad išprotėjau. Kai žmonės ateidavo manęs aplankyti į ligoninę, nežinodavau, kas yra tikra, o kas ne. Kartais ir dabar vis dar nežinau, kur esu – tiesiog imu ir „atsijungiu“. Jie viską nurašo Parkinsono ligos progresavimui, bet aš žinau, kad yra kitaip. Manau, kad tikrosios Sharon jau seniai nebėra“, – apgailestauja moteris.
Ji pripažįsta, jog dalyvauti klinikiniame tyrime buvo jos pačios pasirinkimas. Vis dėlto Sharon tikėjosi, kad po to jai bus parūpinta tinkama priežiūra.
Reaguodama į šį incidentą, Claire Bale, Parkinsono ligos JK tyrimų direktoriaus pavaduotoja, sakė: „Sharon dalyvavo novatoriškame tyrime, kuris buvo tikrai daug žadantis, bet, deja, ji susidūrė su bloga patirtimi jam pasibaigus.
Užjaučiame ją ir keletą kitų dalyvių, kurių rezultatai buvo panašūs, ir glaudžiai bendradarbiaujame su klinikų komanda, kad galėtume juos palaikyti.
Ligoninė yra atsakinga už klinikinių tyrimų dalyvių priežiūrą, tačiau mūsų kaip pagrindinio šio tyrimo finansuotojo ir pagrindinės JK labdaros organizacijos, skirtos Parkinsono ligai gydyti, pareiga yra remti tokius dalyvius kaip Sharon.
Dirbdami su tyrimo dalyviais ir klinikine komanda išmokome pamokų, kurios bus panaudotos per visus šiuo metu vykstančius tyrimus“.
