Niujorko universiteto tyrėjai nustatė, kad viską lėmė vienas DNR fragmentas, kuris yra bendras beždžionėms ir žmonėms, bet kurio trūksta beždžionėms, rašo „Daily Mail“.
Atradimas susijęs su tam tikrų gyvūnų uodegų ilgiu, o įterpus nedidelę DNR dalį, vadinamą AluY, buvo prarastos uodegos.
Nors uodegos praradimo priežastis iki šiol neaiški, kai kurie tyrėjai mano, kad uodegų mūsų protėviai neteko dėl pasikeitusių gyvenimo sąlygų. Iki tol daugiau medžiuose gyvenę mūsų protėviai, vėliau savo buitį ėmė kurti ant žemės.
„Mūsų tyrimas padeda paaiškinti, kaip evoliucija pašalino mūsų uodegas – šis klausimas mane domino nuo pat jaunystės“, – neslėpė tyrimo autorius Bo Xia.
Ankstesniuose darbuose daugiau nei 100 genų buvo susieti su įvairių stuburinių rūšių uodegų vystymusi. Todėl naujausio tyrimo autoriai iškėlė hipotezę, kad žmonių protėviai uodegos neteko dėl vieno ar kelių DNR kodo pokyčių.
AluY fragmentai dar vadinami „šokinėjančiais genais“ arba „mobiliaisiais elementais“, nes jie gali judėti ir atsitiktinai pakartotinai įterpti save į žmogaus kodą.
Šie elementai taip pat yra atsakingi už audiniams būdingų genų reguliavimą ir gali pakeisti geno raiškos būdą.
Naujajame tyrime mokslininkai TBXT nustatė du „šokinėjančius genus“, kurie yra aptinkami žmogbeždžionėse, todėl iškėlė hipotezę, kad AluY atsitiktinai įsiterpė į kodą prieš dešimtis milijonų metų ir taip negrįžtamai pakeitė primatų istoriją.
Siekdami išsiaiškinti šią paslaptį, mokslininkai įterpė „šokinėjančius genus“ į 63 peles ir nustatė, kad jų palikuonių uodegos buvo trumpesnės arba jų visiškai nebuvo.
Tyrėjai taip pat nustatė, kad pelių, kurioms buvo įterptas tiriamasis TBXT genas, nervinio vamzdelio defektų skaičius šiek tiek padidėjo. Be to, AluY intarpas liko toje pačioje TBXT geno vietoje žmonėms ir beždžionėms, todėl susidarė dvi TBXT RNR formos. Ir viena iš šių formų greičiausiai prisidėjo prie uodegos netekimo <...>
Manoma, kad gorilos, šimpanzės ir dabartinių žmonių protėviai prarado turėtas uodegas, kai paliko „Senojo pasaulio beždžiones“, t.y. prieš maždaug 25 milijonus metus.
Po šio evoliucinio skilimo beždžionių grupėje, kuriai priklauso ir dabartiniai žmonės, susiformavo mažiau uodegos slankstelių, todėl atsirado uodegikaulis.
Panašią versiją kėlė ir garsusis Charles Darvinas. XIX a. savo knygoje „Žmogaus kilmė“ (angl. The Descent of Man) jis rašė apie žmogaus ir mūsų protėvių anatomijos pokyčius, tačiau nebuvo tikras, kad nugarkaulis buvo senovinė uodega.
„Manau, kad Os coccyx suteikia galimybę prisitvirtinti tam tikriems raumenims, tačiau negaliu teigti, kad tai yra rudimentinė uodega“, – rašė Ch.Darvinas.
