Britui lūžo stuburas ir aštuoni šonkauliai. Dėl to jis liko visam gyvenimui paralyžiuotas ir prikaustytas prie neįgaliojo vežimėlio.
Iki šios nelaimės K. Trainoras buvo sėkmingai atlikęs beveik 700 šuolių. Visgi lemtingą gegužės dieną mechanizmas, turėjęs sulėtinti nusileidimą parašiutu, nesuveikė tinkamai.
Nors parašiutas šiek tiek sulėtino kritimą, greitis buvo toks didelis, jog brito vos nepražudė.
Kalbėdamas apie savo nelaimę, K.Trainoras sakė: „Kai bandžiau nusileisti, mano ranka nuslydo nuo svirtelės, kuri stabdo parašiutą. Pirmiausia nusileidau kojomis, ir visa smūgio jėga teko apatinei mano stuburo daliai virš juosmens.
Mano kojos tiesiog nustojo veikti, žinojau, kad tai rimta. Man pasisekė, kad likau gyvas. Galėjo būti ir blogiau – panašių nelaimių metu žmonės yra ir mirę.“
Gydytojai britui atliko operaciją, kurios metu stabilizavo jam stuburą. Šiuo metu vyras jau trečią mėnesį gydomas ligoninėje.
Nors valstybinės gydymo įstaigos K. Trainorui daug gydymo būdų pasiūlyti negali, privačios klinikos britą vilioja įvairiomis eksperimentinėmis terapijomis, pavyzdžiui, kamieninių ląstelių transplantacija.
Pasak Jungtinės Karalystės kamieninių ląstelių fondo, kamieninės ląstelės, kurios yra „formą keičiančios“ ląstelės, gali išsivystyti į daugybę skirtingų ląstelių tipų ir gali būti panaudotos siekiant atkurti pažeistų nugaros smegenų nervų skaidulas.
Ląstelės, paimtos iš paties paciento kūno, išvalomos ir vėl implantuojamos į vietą, kurioje prieš tai mirė.
Šiuo metu K. Trainoro draugai jo gydymui inicijuoja įvairias lėšų rinkimo iniciatyvas. Jie tikisi, kad su žmonių pagalba vyras vieną dieną ir vėl galės vaikščioti.
