Šeimą gerai pažįstantys kaimynai suskubo prašyti pagalbos ir tikisi surinkti bent dalį namo atstatymui reikalingos sumos.
Statė tikrus namus
„Tai turėjo būti rąstinis namas su pirtimi. Vyras, pats būdamas statybininkas, statė jį vakarais po darbo. Ateinančią vasarą jau tikėjomės į jį įsikelti. Kadangi lauke šalta, vyras, dirbdamas su apdaila palėpės kambariuose, kūreno rudenį iš plytų pastatytą krosnį. Pabaigęs darbą ją apžiūrėjo, ar viskas saugu, ir paliko rusenti, o pats grįžo valgyti Kūčių vakarienės. Šiandien gaisravietę apžiūrėjo ekspertai ir patvirtino, kad gaisras kilo nuo krosnies, bet kokiomis aplinkybėmis – niekas nesužinos, nes viskas sudegė. Iš statinio liko tik apie 20 proc.“, – sunkiai tramdė ašaras Renata Kijevič.
Mobilus namukas, kuriame šeima gyvena jau apie 8 metus, stovi toje pačioje žemėje kaip ir statomas namas. Anksčiau vagonėlyje jie gyvendavo tik šiltuoju metų laiku, o žiemai išvykdavo į šiltuosius kraštus. Tačiau planuodami antrą vaikelį nusprendė, kad laikas turėti sėslius namus. Juolab kad prasidėjo pandemija ir teko likti Lietuvoje. Pritaikydami namuką gyvenimui, jį apšiltino ir tikėjosi jame praleisti tik vieną žiemą, tačiau namo statybos užtruko. Prisidėjo ir tai, kad dėl pandemijos išaugo statybinių medžiagų kainos, o ir vyrui darbo sumažėjo, taigi trūko finansų.
Namo nebėra, o paskolą teks mokėti daug metų
„Mes patys gaisro iš karto nepamatėme – paskambino kaimynai ir pranešė. Tuo metu stogas jau liepsnojo atvira ugnimi. Vyras puolė prie degančių namų, aš – skambinti gaisrininkams, bet jie jau buvo gavę pranešimą. Po 15–20 min. atvažiavo dvi gaisrinės mašinos, bandė gesinti, bet ugnis buvo tokia stipri, kad jiems baigėsi vanduo, turėjo išvažiuoti atsivežti naujo. Gesinimas užtruko labai ilgai. Deja, namas sudegė, o paskola, kurią už tai, ko mes iš tiesų neturėsime, reikės mokėti dar daug metų, liko“, – pasakojo pašnekovė.
Pasak Renatos, šiuo metu šeima bankui įsiskolinusi apie 20 tūkst. eurų, dar tiek pat į namą sudėta santaupų. Deja, statinys buvo neapdraustas dėl ilgai trukusių formalumų: įsigijus žemę pirmiausia reikėjo pakeisti jos paskirtį, kad būtų galima joje statyti.
„Prieš savaitę kaip tik gavau visus dokumentus, su kuriais galėčiau kreiptis dėl namo numerio ir jį apdrausti. Planavau po Naujųjų metų tai padaryti, bet nespėjau“, – tęsė moteris.
Namas sudegė, o paskola, kurią už tai, ko mes iš tiesų neturėsime, reikės mokėti dar daug metų, liko.
Padėti šeimai bando kaimynai
Netrukus po nelaimės socialiniuose tinkluose pradėjo sklisti prašymas padėti šeimai atsitiesti finansiškai. Moteris sako, kad tai už jos šeimą laiduojančių kaimynų iniciatyva. Ji pati neplanavo skelbtis, dvi dienas praleido visiško šoko būsenoje, kai tik verkė ir su niekuo nebendravo.
„Buvau beviltiškoje būsenoje ir nežinojau, ką daryti. Paskambino kaimynai ir pasiūlė pasiviešinti – gal atsiras tokių, kurie norės ir galės padėti. Pasirodo, yra labai daug gerų žmonių. Šiandien man visą dieną žmonės rašo ir skambina. Dėkoju už kiekvieną centą – jis mums labai svarbus. Nekalbu apie paskolų atidavimą, bet vis tiek turime galvoti apie kitus namus. Vaikas auga ir vagonėlyje mes netilpsime“, – teigė Renata.
Norintieji paaukoti šeimai, gali tai padaryti čia:
Paypal: ragganata@gmail.com
Renata Kijevič LT 027044000878610351
