Žinute apie parduodamą kukurūzų spragėsių gamybos verslą T.Šiuipys pasidalijo socialiniame tinkle. Verslininkas sulaukė daugybės žmonių, tarp jų – ir žinomų žmonių, palaikymo bei apmaudo dėl tokio valstybės požiūrio.
„Esu skaitęs siaubo istorijų, kad vargingos šeimos parduodavo vaiką tam, kad nemirtų iš bado. Patikėkit, jaučiuosi panašiai, bet kito kelio nematau.
Po šiandienos premjero pasisakymo supratau, kad reikia „pardavinėti vaikus“, kitaip mirsim iš bado visi.
Mano klaida, kad sausio–vasario mėn. investavome į parduotuvių rekonstrukciją 70 tūkstančių eurų ir, anot premjero, su mūsų verslu kažkas ne taip, nes po mėnesio neturim pinigų. Skolos auga, nuomotojai siunčia nuomos sąskaitas visai sumai. Valdžia, kuri privestinai uždarė tavo verslą, rodo vidurinį pirštą.
Prieš pusantrų metų pradėjau drąsų „Popcorn Lab – The tasty crunch of life“ projektą. Šiandien skaudama širdimi esu priverstas jį parduoti“, – rašė verslininkas.
Jis nurodė ir kainą – 50 tūkstančių eurų. Anot jo, tai yra tik įrangos savikaina.
„Gaila parduoti šį verslą, jam dar tik pusantrų metų. Tačiau dabar mano tikslas – gauti pinigų, sumokėti nuomos skolas ir išsilaikyti bent porą mėnesių“, – 15min sakė T.Šiuipys.
Trūksta krizės valdymo
T.Šiuipio teigimu, kai neturi su kuo lyginti, situacija atrodo vienaip, tačiau kai turi – matai ją kitaip.
„Mes, verslininkai, tarpusavyje pasikalbame, pasikalbame ir su kaimynais. Pavyzdžiui, su latviais. Pas juos parduotuvės neuždarytos, o nuo viruso mirčių mažiau. Mūsų valdžia priėmė sprendimą uždaryti parduotuves, o verslininkai tegul skolinasi. Tai gal tegul valdžia skolinasi, jei uždarė parduotuves?
Kai jas uždarė, kad verslininkai neitų su šakėm prie Seimo, gražiai pažadėjo (kompensuoti), o dabar sako, kad jei neišgyvenat mėnesį, tai niekam jūs ir nereikalingi“, – kalbėjo T.Šiuipys.
Latvijoje, anot pašnekovo, pardavimai sumažėjo 40–50 proc., tačiau tai reiškia, kad jie vis tiek yra, yra surenkama bent dalis pinigų. Lietuvoje dalis verslininkų liko be jokio pajamų šaltinio.
Pasak T.Šiuipio, įmonė negauna visiškai jokių pajamų, o sąskaitos, kurias reikia apmokėti, liko.
„Ne pats protingiausias sprendimas. Žinoma, aš esu už žmonių gyvybių išsaugojimą, čia be jokios abejonės. Ir mano mama, ir uošvis yra rizikos grupėje, kas savaitę vežu jiems maistą, esu su pirštinėmis ir kaukėmis ir tik pro duris paduodu.
Bet, kalbant apie verslą, reikėjo apgalvoti kompensavimo mechanizmą. Skelbiamas karantinas, o mėnesį valstybės aparatas dirba tik kaukių iš Kinijos pirkėjais. Kažkaip nerimta. Galbūt galėtų dirbti ir krizės valdytojais?“ – svarstė T.Šiuipys.
Pajamų neliko, o sąskaitas apmokėti reikia
Prieš karantiną, sausio ir vasario mėnesiais, T.Šiuipys investavo į savo parduotuves. Kartu su žmona jie įkūrę švenčių atributikos parduotuves „Švenčių miestas“, kurios veikia didžiuosiuose Lietuvos miestuose, o patalpos nuomojamos.
Verslininkas investavo į kai kurių parduotuvių atnaujinimą, o Šiauliuose kovo 10 dieną buvo atidaryta erdvesnė nauja parduotuvė.
Tiesa, prekiaujama ne tik gyvai, bet ir internetu: „Nuo pat karantino pradžios mes matėme, kas įvyko, mūsų pardavimų kanalai visi užsidarė, mūsų elektroninė parduotuvė nėra kaip „Barbora“. Juk šventės, renginiai uždrausti, susibūrimai bet kokie uždrausti, o mūsų prekės yra švenčių atributika, balionai, fejerverkai, tortų žvakutės, lėkštutės ir panašiai. Todėl ir pardavimai internetu sustojo.“
Pasak T.Šiuipio, įmonė negauna visiškai jokių pajamų, o sąskaitos, kurias reikia apmokėti, liko. Pajamos baigėsi sulig karantino paskelbimo diena.
Vyras sako, kad atlyginimus už kovo mėnesį darbuotojams mokėjo iš savo asmeninių lėšų.
„Akropolis“ atsiuntė visą sumą, be jokių nuolaidų. Kiti nuomotojai žada nuolaidas, bet turi susimokėt įsiskolinimus. Kreiptis į „Invegą“ ir skolintis tam, kad išsikapstytum? Aš nenoriu gilinti įmonės skolų naštos, nes turim įsipareigojimų ir lizingo bendrovėm, ir bankui. Todėl geriau parduosiu kad ir nedidelę dalį verslo, bet užkamšysime skyles“, – kalbėjo T.Šiuipys.
„Jei žmogus praranda darbą, jam pragyvenimui per mėnesį reikia maždaug nuo 500 ar 1000 eurų, o štai įmonės veiklos išlaidos yra dešimtis kartų didesnės.
Mūsų įmonės veiklos išlaidos yra 80 tūkst. eurų per mėnesį, ir valdžia lengva ranka visas pajamas nubraukė.
Išlaidų sumažėjo tik dėl darbuotojų, kurie prastovose, bet visos nuomos, elektra, palūkanos, lizingas – viskas lieka. Ir iš ko dengti, jei pajamų nebėra?“ – kalbėjo T.Šiuipys.
Verslininkas sako, kad tie, kas kuria verslą, puikiai supranta: laikyti pinigus sąskaitoje yra ne pats racionaliausias sprendimas. Todėl įmonės pinigus investuoja.
Ir iš ko dengti, jei pajamų nebėra? – kalbėjo T.Šiuipys.
„Verslas laisvas lėšas investuoja. Skvernelis to, matyt, nežino. Iš kur policininkui žinoti? Gal jis galvoja, kad verslininkas sėdi ant pinigų maišo, o kai pinigai į maišą netelpa, perka jachtas ir lėktuvus? Gal jo toks supratimas apie verslą? Aš 27 metus šią įmonę auginau ir per tuos 27 metus niekada neturėjau atliekamų pinigų.
Visų pirma, sumoki atlyginimus, tada mokesčius, tada perki prekes, nes jas reikia pirkti į priekį, galvojant apie šventes. Pavyzdžiui, dabar vasaros vestuvių sezono pirkimai jau sustabdyti, Helovino pirkimus sustabdėm. Nes prekes jau reikia užsakinėti dabar. Esame tokioje situacijoje, kai nežinome, kas bus toliau“, – sakė T.Šiuipys.
Vyras sako, kad atlyginimus už kovo mėnesį darbuotojams mokėjo iš savo asmeninių lėšų.
Už nuomą sąskaitų nesumažino
T.Šiuipys jau ne kartą yra kalbėjęs, jog valstybė privalo turėti mechanizmą, kaip kompensuoti tokiais atvejais didžiųjų nuomininkų patiriamas išlaidas.
Kiek kainuoja išsinuomoti patalpas didžiuosiuose centruose, T.Šiuipys pasakyti negali, mat šią informaciją viešinti draudžia sutartys.
„Bet tai yra tūkstančiai eurų. Kiekvienas verslininkas supranta, ką reiškia, kai tau visas pajamas nukerta. Nes tie pažadai, kad kažką kažkur kompensuos, jie yra tik pažadai.
Aš visą laiką feisbuke vis komentuodamas rašau, kad turėtų būti kažkokios „nuomos atostogos“ ar su didžiaisiais nuomotojais valstybė turėtų tartis dėl kompensacinio mechanizmo.
Negali taip būti, kad verslas, neparduodamas nė vienos prekės, negaudamas nė vieno euro, kada parduotuvės durys uždarytos, šviesa išjungta, turi mokėti visą nuomos kainą.
Jei valdžioje būtų racionalūs žmonės, jie labai paprastai skaičiuotų: parduotuvės nedirba, ieškomas kompensavimo mechanizmas didiesiems nuomotojams dengiant jų palūkanas, jų įsipareigojimus bankams, kitaip tariant, padengti jų einamuosius kaštus.
Dabar yra taip: nuomotojas negauna jokių kompensacijų iš valdžios, o iš mažųjų nuomininkų, iš tokių kaip mūsų šeimyninių verslų, reikalaujama visa nuomos suma“, – kalbėjo T.Šiuipys.
Verslininkas kol kas neramiai žvelgia ir į ateitį. Nors, kaip sako pats, išgyveno jau dvi krizes, tačiau ši situacija yra nepalyginama, ir pardavimai į savo vėžes nesugrįš taip greitai.
„Įmonės veikla yra su dideliu klaustuku. Jei niekas nepasikeis, aš turėsiu išparduoti prekes už pusę kainos ir tada laukti geresnių laikų“, – sakė T.Šiuipys.