Norėdama padrąsinti moteris pabandyti nedėvėti liemenėlių bent jau namuose ar kitoje joms emociškai saugioje aplinkoje, E.Šimkutė jau penkerius metus vieną vasaros mėnesį kviečia prisijungti prie iššūkio „30 dienų be liemenėlės“. Šiemet jis startavo liepos 1-ąją.
Socialiniame tinkle „Facebook“ įkurtoje šiam iššūkiui skirtoje grupėje esančios moterys kasdien dalijasi patirtimi, patarimais ir taip skleidžia žinią, jog dėvėti ar nedėvėti liemenėlę – kiekvienos moters pasirinkimas.
Apie tai, kad tai – tik asmeninis sprendimas, kalba nevyriausybinės organizacijos „Ribologija“ viena iš įkūrėjų Rugilė Butkevičiūtė. Pasak jos, daugelyje šalių moterys kur kas laisviau žiūri į liemenėlių dėvėjimą ar nedėvėjimą. Lietuvoje kol kas ši tema vis dar laikoma „pikantiška“.
„Viena vertus, moterys pas mus įsivaizduojamos kaip šv. Mergelės-motinos, kita vertus, smerkiamos net ir viešai žindančios. Neduokdie, parodysi krūtį! O jei per rūbus persišvies spenelis, matysis, kad esi be liemenuko, vadinasi, sieki atkreipti į save dėmesį, prašai jo“, – kalbėjo R.Butkevičiūtė.
Iššūkis – pabūti be liemenėlės kelias valandas
Nedėvėti liemenėlės E.Šimkutė pradėjo maždaug prieš dešimt metų, kai dalyvaudama vienoje iš dvasinio augimo stovyklų sulaukė pasiūlymo bent jau užsiėmimų metu pabandyti pabūti be liemenėlės.
„Pabandžiau ir supratau, kad man patogu – niekas nevaržo, gerai jaučiuosi. Taip ir prasidėjo“, – pasakojo moteris. Anot jos, adaptacijos periodas grįžus į kasdienį gyvenimą buvo, tačiau gana greit liemenėlės nedėvėjimas jai tapo įprastu dalyku.
Pasak pašnekovės, galima sakyti, kad jai pasisekė: „Per dešimtmetį nesulaukiau jokių aplinkinių pastabų „Eik užsidėk liemenėlę“, ko dažniausiai ir bijo kitos moterys, t.y. neigiamos aplinkinių nuomonės, ir dėl to nedrįsta atsisakyti liemenėlės, nors pripažįsta, kad jos joms nepatogios.“
Anot moters, tai labai susiję su saviverte. E.Šimkutė veda Dao tantrines praktikas moterims, per kurias daug dėmesio skiria savo kūno priėmimui. Atėjusioms į seminarus moterims ji sako visuomet pasiūlanti pabandyti be liemenėlės būti bent jau užsiėmimų metu.
„Pamačiau, kad nemažai daliai moterų net kelias valandas būti su rūbais, bet be liemenėlės po jais, yra iššūkis, joms tai neįprasta. Tada ir supratau, kad kai kurioms moterims reikia palaikymo, bendrystės. Taip kilo idėja įkurti grupę, kurioje moterys galėtų dalintis savo patirtimi, jausmais, nuotraukomis, kuriose matosi, ką jos apsirengusios, kai nedėvi liemenėlės. Iš esmės tai buvo vieta, kur norinčios galėjo ir vis dar gali rasti palaikymo pabandyti arba tęsti gyvenimą be liemenėlės“, – apie iššūkio „30 dienų be liemenėlės“ pradžią pasakojo jo sumanytoja.
Dabar šioje grupėje yra jau 9 200 narių. Anot E.Šimkutės, ne visos jos nuolat nedėvi liemenėlės. Kai kurios tai daro tik būdamos namuose, kai kurios prisijungia iššūkio mėnesiui. Tačiau yra ir tokių kaip ji, kurioms gyvenimas be liemenėlės tapo kasdienybe.
Bėgant metams sumažėjo neigiamų reakcijų
Kas labiausiai varžo, trukdo pasiryžti pabandyti? Pasak pašnekovės, priežasčių yra įvairių, nes ir moterys skirtingos. Kai kurioms sunku pradėti, nes krūtinė didelė, todėl sunku įsivaizduoti, kaip „užmaskuoti“ liemenėlės neprilaikomas krūtis. Dalis tiesiog gėdijasi kūno. Yra ir tokių, kurios bijo pasmerkimo. Tačiau daugeliui sudėtingiausia įveikti vidinius „kritikus“.
„Kartais moterys man sako: „Tau bepigu vaikščioti be liemenėlės, kai krūtys mažos!”. Tikrai suprantu, kad yra skirtingi krūtinės dydžiai, taip pat ir speneliai – kai kurioms sunku nedėvėti liemenėlės ir dėl to. Tačiau visada raginu moteris prisiminti, kad labai ilgai moterys gyveno be liemenėlių – jos atsirado tik prieš maždaug 100 metų.
Anksčiau jų nebuvo. Jeigu reikėdavo papildomos „paramos“ krūtims, būdavo naudojami rūbai, pvz., liemenės. <...> Ir dabar yra daug būdų, kaip krūtis „pamaskuoti“: įvairios palaidinės, skraistės, švarkeliai, marškiniai – moterys, kurios jau daug metų nedėvi liemenėlių, randa įvairiausių būdų, kaip rengtis ir gerai jaustis. Aš visuomet sakau, kad svarbiausia pačios moters apsisprendimas ir gera savijauta. Niekam neperšu savo nuomonės, tik skatinu pabandyti“, – sakė iššūkį „30 dienų be liemenėlių“ jau penktą kartą rengianti moteris.
„Kartais moterys man sako: „Tau bepigu vaikščioti be liemenėlės, kai krūtys mažos!”.
Iššūkio mėnesį ji pati kasdien socialiniame tinkle esančioje paskyroje dalinasi įvairiomis su liemenėlių nedėvėjimu susijusiomis temomis bei skatina į diskusiją įsitraukti pačias grupės nares. Jos tai daro aktyviai: kai kurios komentaruose pasidalina nuotraukomis, kaip tądien yra apsirengusios, kitos papasakoja plačiau, kiek laiko ir kur nedėvi liemenėlių, kaip jaučiasi ir t.t.
Pasak E.Šimkutės, nors aktyviausia grupė yra iššūkio mėnesį, tačiau ir vėliau ji lieka pasiekiama visiems susidomėjusiems. Ankstesnių metų patirtis rodo – kai kurios moterys prisijungia ir vėliau.
„Matyt, čia jos randa sau naudingos informacijos, tai, kas joms aktualu“, – svarstė grupės autorė.
E.Šimkutė sako, kad per penkerius metus, kai rengiamas šis iššūkis, moterys išlaisvėjo: „Aišku, visada yra tokių, kurios nesupranta ir supyksta, paleidžia nedraugiškų epitetų mano atžvilgiu, bet šiemet jų buvo kur kas mažiau. Prisimenu, kad pradėjusi komunikuoti apie šį iššūkį anksčiau sulaukdavau nepritarimo net iš tų žmonių, kurie dirba saviugdos lauke. Dabar to nebėra – jiems tai labai artima ir sava. <…> Jaunesnė karta, 30-35-mečiai, daugiau keliauja, mato, kad užsienyje nieko nenustebinsi būdama be liemenėlės – kaip nori, taip daryk. Pamažu tai ateina ir pas mus.“
„Rodai krūtis“ – vadinasi, gundai
Moters pasirinkimams ir laisvės temai nemažai dėmesio skirianti visuomeninės organizacijos „Ribologija“ bendraįkūrėja, koučerė Rugilė Butkevičiūtė pritaria, kad pastaraisiais metais moterys vis laisviau žiūri į liemenėlių dėvėjimą ir nedėvėjimą.
Tos, kurioms kol kas dėl vienokių ar kitokių priežasčių, nesinori viešumoje būti be šio apatinio rūbo, renkasi natūralesnio pluošto, daugiau laisvės pojūčio suteikiančias liemenėles, pvz., sportines: „Kitaip tariant, tokias liemenėles, kurios krūtis prilaikytų ir dėl to jos nejaustų kažkokio diskomforto.“
Apklausos ir tyrimai rodo, kad nemažai moterų liemenėlių viešumoje neatsisako dėl to, jog nenori sulaukti nepageidaujamo dėmesio.
„Tokio dėmesio moterys nenori ne tik gatvėje, bet ir pasilinksminimo vietose. Pas mus vis dar gajus stereotipas, kad, jeigu moteris apsirengia atviriau, vadinasi „pati prašosi“. Maždaug: „Kaip apsirengi, to ir nori.“ Todėl nenorėdamos sulaukti kreivų žvilgsnių ir nenorimo dėmesio, dalis tiesiog toliau dėvi liemenėles – taip jaučiasi saugiau“, – pridūrė pašnekovė.
R.Butkevičiūtės teigimu, savaime suprantama, kad daliai moterų nedėvėti liemenėlių nuolat nepavyksta ir dėl darbe galiojančių reikalavimų aprangai. „Darbinis protokolas yra ne vienoje darbo vietoje. Jeigu būsi be liemenėlės, neatitiksi jo. Bet tie patys reikalavimai galioja ir vyrams, pvz., po marškiniais dėvėti apatinius marškinėlius. Žinoma, tikrai ne visose įstaigose tas galioja. <...>“ – kalbėjo 15min pašnekovė.
Tokiu atveju, anot jos, viską lemia visuomenės reakcija į moterų krūtis, spenelius. „Jei jau pasimato, kad tu nedėvi liemenėlės, atrodo, iš karto, kad esi kažkokia nuodėminga. Moterų krūtys iki šiol yra visiškai seksualizuojamos. Tu jas turi, kad kažką gundytum. Čia atkreipčiau dėmesį ir į tai, kad į moteris, kurios viešumoje žindo vaikus, irgi žiūrima nepalankiai, kyla pasipiktinimas“, – kalbėjo R.Butkevičiūtė.
Ji priminė, kaip liemenėlės buvo sukurtos: „Jos buvo sukurtos vietoje korsetų, kurie buvo neįtikėtinai nepatogūs. <...> Dabartinės moterys pagaliau turi laisvę rinktis patogumą, komfortą, laisvę – vis daugiau jų atsisako ne tik liemenėlių, bet ir aukštakulnių“, – sakė „Ribologija“ atstovė.
Dabartinės moterys pagaliau turi laisvę rinktis patogumą, komfortą, laisvę – vis daugiau jų atsisako ne tik liemenėlių, bet ir aukštakulnių.
Moterų teisių aktyvistės teigimu, ilgą laiką visa liemenėlių industrija laikėsi būtent ant seksualumo temos. Tačiau, laikams keičiantis, ir ten jau vyksta pokyčiai. „Net tokos imperijos, kaip „Victoria's Secret“, priverstos pripažinti faktą, kad moterys nebenori būti sekso objektai, joms reikia ir patogumo“, – pabrėžė pašnekovė.
Europoje vasara be liemenėlių – įprastas dalykas
Užsienyje nieko nestebina viešuose bendruose paplūdimiuose moterys, besideginančios be viršutinės maudymosi kostiumėlio dalies. Lietuvoje ši tendencija pamažu taip pat skinasi kelią, sako R.Butkevičiūtė.
„Pati neseniai dariau eksperimentą: buvau Juodkrantėje paplūdimyje ir mačiau, kad sėdi dvi draugės. Į pajūrį su šeima atėjome anksčiau, žmonių buvo nedaug. Viena iš draugių buvo visiškai nuoga – deginosi. Įkvėpta jos nutariau ir aš nusiimti liemenėlę. Tačiau iškart pagavau savo mintis: esu su šeima, „jeigu ką“ – vyras šalia, niekas nesikabinės, nes esi su šeima, todėl niekas nesikabinės, jog esi pusnuogė ne nudistų paplūdimyje. Pastebėjau, kad išvydę tą merginą ir mane kai kurie naujai į paplūdimį atėję žmonės buvo sutrikę: ieškojo ženklų, ar čia nėra nudistų pliažas. Nuoga moters krūtinė jiems buvo kažkoks trigeris, nors aplink vaikščiojo kur kas daugiau pusnuogių vyrų“, – asmenine patirtimi ir jos metu užplūdusiomis mintimis pasidalino R.Butkevičiūtė.
Žvelgiant į kitas šalis, Lietuva, anot pašnekovės, neatrodo labai blogai. Vis dėlto mūsų šalies moterų savijautą ir jausmą, kad gali rinktis, kaip – su liemenėle ar be jos – nori gyventi, nemažai lemia faktas, jog visai neseniai gyvenome santvarkoje, kur sekso ir nuogo kūno „nebuvo“.
„Mes tik visai neseniai išsivadavome iš „geležinės uždangos“. Ilgai negalėjome apkritai kalbėti apie savo kūną. Jis buvo tai, ką slepi po drabužiais ir tikrai nekalbi viešai apie tai, kas vyksta miegamajame“, – kalbėjo moterų teisių gynėja.
Priešingas pavyzdys būtų Skandinavijos šalys, kur nuo seno yra tradicija eiti nuogiems į pirtį ir visą kūną priimti kaip visumą, neišskiriant ir „neslepiant“ krūtų ir/ar kitų intymių kūno dalių.
„Skandinavams nuogas kūnas yra visiškai natūralus dalykas, kai pas mus net ir moterų pliaže pamatytos nuogos besideginančios moterys yra kažkoks „wow“, „kosmosas“, – juokėsi R.Butkevičiūtė.
Kur kas liberaliau nuogą kūną priima ir pietų europiečiai. Neseniai Barselonoje (Ispanija) apsilankiusi moteris dalinosi įspūdžiais iš viduryje miesto esančio paplūdimio: „Niekam nerūpi, ar tu su rūbais, ar nuogas deginiesi. Didelė dalis moterų – su stringais, kas yra gal nelabai patogu, bet, jei norisi, kodėl ne? <...> Mano kolegė Reda gyvena Madride ir taip pat sako, kad ten labai didelė dalis moterų visą laiką vaikšto be liemenėlių ir net nesistengia to maskuoti, pvz., dėvi baltus marškinėlius.
Dar viena draugė įsikūrusi Prancūzijoje, netoli Paryžiaus. Tai, pasak jos, būtent ten ji pagaliau išmoko atsipalaiduoti ir nedėvėti liemenėlės. Nėra jokių aplinkinių reakcijų – didelė dalis moterų, ypač vasarą, ten visąlaik nedėvi liemenėlių. Pas mus situacija keičiasi, bet iš lėto. Net ir Vilniuje, kuris galbūt gali būti vadinamas laisvesniu miestu, nematau daug moterų, nedėvinčių liemenėlių.“
