Mero sveikinimus priėmusi Adelė neslėpė buvusi maloniai nustebinta.
„Labai, labai... Tiesiog stebėtina, kad taip gražiai pasveikina, senukus, tikrus darbininkus, visą amžių buvom tikrais darbininkais. 20 metų dirbau virtuvėse, baseine, kurį paskui nugriovė, priiminėjau žmones. Jau 20 metų kaip nedirbu“, – sako apie septynis dešimtmečius Palangoje gyvenanti Adelė.
Kaip pati pasakoja, iš Suvalkijos, Marijampolės krašto, atvyko čia ne tokia jau jauna kartu su šeima. Taip nulėmė likimas, o visą istoriją, sako, būtų sunku nupasakoti. Trumpai tariant – atginė to meto aplinkybės.
Šimto metų proga skambučiais senolę sveikino jos brangiausieji – dvi dukros, viena gyvenanti Kaune, kita Vilniuje, abi taip pat jau senjorės, kadaise baigusios aukštuosius mokslus, kuo ji, kaip mama, itin didžiuojasi.
Adelės turtas – ir būrys anūkų bei penki proanūkiai. Moteris neslėpė besijaučianti itin mylima artimųjų, kurie šį gimtadienį negalėjo atvykti, tad šimtmetį moteris pasitikusi viena savo butuke, iš kurio dėl koronaviruso ir vis silpstančių kojų nebuvo išėjusi jau porą mėnesių.
Sveikata moteris labai nesiskundžia, užsimena, kad pasilpo akelės, tad skaito tik ką būtinai reikia. Girdėti padeda klausos aparatas, tad paprašo bendrauti neskubant, žodžius tarti lėčiau.
„Jei sulauksit šimto metų – žinosit. Nežinojau, kad taip susensti; žemyn nuaugau kokį 20 centimetrų, visi drabužiai pasidarė iki pat žemės. Kur dėsiesi, kad nemiršti, reikia džiaugtis ir gyvent toliau. Pasveikina dar senukus tokius, visai atsigauni, būni atjaunėjęs, kitas žmogus.
Myli mane žmonės, labai myli. Anūkai, jų šeimos labai, be galo, be krašto mane myli. Labai smagu. Atvažiuoja pas mane poilsiauti. Senatvės tokie gyvenimai... Neblogi, aš nepeikiu. Labai gražiai gyvenu, man visko užtenka. Maža pensija, nes buvo labai mažos algos, bet užtenku josios, už du kambariukus sumoku mokesčius“, – pasakojo Adelė, Palangoje turinti vieną giminaitį, ją kartkartėmis aplankantį. Senolei gelbsti socialinė darbuotoja.
Nežinojau, kad taip susensti; žemyn nuaugau kokį 20 centimetrų, visi drabužiai pasidarė iki pat žemės.
Sveikinimus priėmė pasidabinusi
Mero Šarūno Vaitkaus sveikinimą moteris priėmė pasidažiusi lūpas, pasipuošusi gintariniais karoliais. Paklausta, kas gi ją taip išpuošė, senolė atšauna – viską pati!
„Pati pasipuošiu, namie noriu būt švariai. Visą laiką dirbau, apsnūdus nebuvau, visada buvau pasitempusi, ne taip, kaip kitos moterėlės suvargusios. Niekad nebuvau suvargus. Bėdos spaudžia ar kas, nesirodžiau, kad suvargus. Jei negerai – eidavau į pajūrį pasivaikščiot. Sakydavau mergaitėm – pareinu iš pajūrio, viską užmiršus.
Kojos prieš ketverius metus pradėjo skaudėt, nebepaeinu dabar tiek, tik kambariuose pasiramsčiuodama. Vežimuką turiu pasiremti, tai labai gerai pasivėžinu. Du mėnesius neišėjau į lauką dėl kojos, o šiaip pusėtinai jaučiuosi”, – sakė palangiškė.
Jei negerai – eidavau į pajūrį pasivaikščiot. Sakydavau mergaitėm – pareinu iš pajūrio, viską užmiršus.
Moters namus puošia mero originaliai įteiktos gėlės ir šakotis. Jo dar neragavusi, lauks atvykstančių artimųjų, kai tik situacija leis.
„Nieko nežinojau, nieko visai. Pasakė, kad atvažiuos prie lango, ir tuoj pat atvažiavo. Langą atidariau – žiūriu jau kranas prie pat. Nustebau, kad sveikina toks žmogus, miesto meras seną moterikę, senukę, nenusipelniusią... Bet su žmonėm gražiai sugyvenau, jokio pykčio iš manęs. Mažu, kas pyksta, bet aš nelaikau niekam pykčio. Neturiu nė vieno, kad smerkčiau“, – pasakojo Adelė.
Moteris jau daugelį metų našlė. Savo vyrą palaidojo 1975-ais, vėliau turėjo „savo žmogų“, tačiau ir šis anapilin iškeliavo prieš du dešimtmečius.
„Visi giminės išmirę, aš vieną pusseserę 80 metų tik turiu. Mano mamelė buvo ilgokai pas mane Palangoj, mirė 97 metų. Pagal mamelę ir genai. Iš senesnių mano amžiaus jau nė vieno nėra“, – dalijosi palangiškė.
Per ilgą savo gyvenimą moteris džiaugiasi nepažįstamai pasikeitusia Palanga. Viskas keičiasi tik į gera, taip mano senolė.
Nusprendė sveikinti iš padebesių
Miesto meras Šarūnas Vaitkus socialiniuose tinkluose pasidalijo nuotraukomis ir sumanymu originaliai pasveikinti senolę. Burbėjusiems dėl išlaidų nuomojant bokštelį, atšovė tai padaręs iš savo lėšų, o pusvalandis nuomos atsiėjęs 21 eurą.
„Kokiu įdomiu laiku gyvename. Senatvėje tikrai bus ką prisiminti. Prieš metus nė nebūčiau pagalvojęs, kad garbaus jubiliejaus proga šimtamečius palangiškius teks sveikinti pro langą, arba – dar įdomiau – pasitelkus statybininkų bokštelį.
Turime gražią tradiciją kiekvieną šimtametį palangiškį pasveikinti šio garbaus jubiliejaus proga, ne išimtis yra ir karantininiai metai. Tačiau susiduriame su keblumais – kaip pasveikinti žmogų, jei nevalia užeiti į jo namus? Sprendžiant šią dilemą tenka pasitelkti visą išradingumą, ir išeitį randame.
Praėjusių metų lapkritį puokštę gėlių šimtametei poniai Kazimierai įteikiau pro langą, ir tai nebuvo sudėtinga, kadangi močiutė gyvena pirmame aukšte. O kaip pasveikinti šį sausį 100-mečio jubiliejų mininčią senolę, kuri gyvena daugiabučio namo antrame aukšte? Teko gerokai pasukti galvą, bet išeitis buvo rasta – išsinuomojau statybininkų bokštelį, kuris mane pakėlė iki antrojo aukšto.
Nepaisant to, kad didesniame aukštyje jaučiuosi kiek nejaukiai, nuoširdžiai džiaugiuosi šiuo sprendimu, kadangi tokių teigiamų emocijų, kokias spinduliavo šimtametė ponia Adelė, ne kasdien patirsi.
Močiutė be galo apsidžiaugė tokiu netradiciniu sveikinimu, juo labiau kad karantino metu ji, kaip pati sakė, beveik neturi su kuo pabendrauti gyvai. Pasipuošusi, pasidažiusi lūpas, su nuoširdžia šypsena veide ir akyse jubiliatė sužavėjo ne tik mane, bet ir šį netradicinį pasveikinimą atsitiktinai stebėjusius kaimynus.
Visų palangiškių vardu pasveikinau ją tokio garbingo jubiliejaus proga, įteikiau puokštę gėlių bei šakotį. Stiprios sveikatos, optimizmo, sėkmės Jums, gerbiama Adele. Su garbingu šimtmečio jubiliejumi“, – sveikino meras.
