– Arūnai, kaip į jūsų gyvenimą apskritai atėjo kryžiažodžiai? Kaip jais susidomėjote ir kodėl?
– Nepatikėsite, bet mano tikroji specialybė – fotografas. Bet tas fotografas, kuris jau primirštais laikais nieko neįtarė apie tai, kad bus kažkokia skaimeninė fotografija ir nereikės ryškinti fotojuostelių. Todėl nusprendžiau tapti šachmatų treneriu. Galiausiai supratau, kad fotografija (vizualus matymas) ir šachmatai (užkoduota logika) turi tapti galvosūkiais.
– Kai jūsų klausia, kokia profesija, specialybė, kaip atsakote?
– Jei to manęs paklausia, tai aš visų pirma lyg tarp kitko paklausiu: „Galvosūkius sprendžiate?“ Jeigu žmogus atsako teigiamai, paaiškinu, kad aš kuriu galvosūkius ir esu visos galvosūkių ir kryžiažodžių žurnalų serijos redaktorius. Jeigu atsako, jog ne, irgi mandagiai atsakau: „Aš galvosūkius visokius, kryžiažodžius kuriu, bet jūs to nesuprasite.“
– Kiek laiko jau sudarinėjate kryžiažodžius?
– Kryžiažodžių sudarinėjimu (bet šiuo atveju – kūryba) mėgaujuosi apie dvidešimt metų.
– Kiek laiko trunka sukurti kryžiažodį? Kaip apskritai jis gimsta: nuo klausimų, nuo kažkokių raktinių žodžių ar nuo kryžiažodžio formos?
– Aš minėjau, kad mėgaujuosi kryžiažodžių kūryba. Kadangi turime būti praktiški, tai standartinį kryžiažodį (pasakysiu banaliai – užduotį) galima padaryti ir per valandą, o galima paaukoti ir pusmetį, bet tai jau tas pats, kas neturėti geros dainos ir dalyvauti kokiame tarptautiniame popdainų konkurse.
Kokie raktiniai žodžiai, kokios formos? Dar kartą – tas praktiškumas, kad standartinių formų neišvengsi, bet kiek įmanoma stengiuosi kurti. Kitaip darbas būtų neįdomus.
– Jums pačiam šis darbas suteikė daug žinių? Sužinojote daugiau, nei besimokydamas mokykloje? Iš kur, kaip jums kyla klausimai, žodžiai? Kaip jų ieškote? Kokias temas pats labiausiai mėgstate?
– Sprendžiant iš šio klausimo, manau, kad jokio galvosūkio (realios užduoties ne sau) jūs nesukūrėte.
Esmė ta, kad viską kuri ne sau, o žmonėms, kurie tuos galvosūkius sprendžia. O jeigu atvirai, tai per tiek metų kuriu tokius galvosūkius ir kryžiažodžius, kuriuos mėgsta sprendėjai. Statistika nemeluoja. Nemeluoja ir tai, kad šiuo metu nelabai kam patinka šachmatų sprendimo užduotys, nors nesuprantu, kodėl.
– Spėčiau, kad tokį darbą gali dirbti visų pirma smalsus žmogus, tas, kuriam patinka informacija, žinios, nauji dalykai? Ar tiesa?
– Kryžiažodžiai, galvosūkiai ir yra būtent tas laisvalaikio praleidimo būdas, kai žmogus domisi ne vien TV žiniomis, bet ir ieško kažko naujo. Kartais tas „naujas“ būna kažkokia sprendėjo žinių spraga. Aš ir pats, kurdamas galvosūkius, kiekvieną dieną kažką sužinau. Informacijos niekada nebūna per daug. Ir tikrai nemanau, kad tai blogai.
Kuriu tokius galvosūkius ir kryžiažodžius, kuriuos mėgsta sprendėjai.
– Kokius kryžiažodžius sudarinėti labiausiai mėgstate? Kodėl?
– Jeigu sudarinėčiau tai, ką labiausiai mėgstu, tai… Ne. Yra tam tikros taisyklės, kurių reikia laikytis. Primityvu, bet negalima daryti to, kas patinka tik tau, o daugiau tai beveik niekam nereikalinga.
Manau, kad Lietuvoje yra net įsimylėjusių, pavyzdžiui, beisbolą, gal net yra šios sporto šakos federacija, bet niekur negirdėjau sakant, kad beisbolas populiaru. Aš užduotis kuriu ne sau, todėl smagu, jei sužinau, kad ta užduotis daug kam patiko.
– Ar pats juos sprendžiate?
– Ar sprendžiu kryžiažodžius? Kitaip negali būti, nes jeigu sukuri kryžiažodį, tai jį po to būtinai turi išspręsti. Ir dar po to keli žmonės tą kryžiažodį sprendžia, kol jis pasirodo viešumoje. Ir vis tiek kartais lieka klaidų.
– Ar yra kažkokie „budintys“ klausimai, ar visada gelbėjantys klausimai, žodžiai, kuriuos naudojate? Ar yra, sakykim, specialios programos jiems sukurti, ar viskas vyksta „rankiniu būdu“? Kaip keitėsi kryžiažodžių sudarinėtojo darbas keičiantis laikmečiui?
– Būsiu konkretus. Kažkokias sovietines enciklopedijas pakeitė visagalis internetas. Ir tam tikros programos, bet tai jau labiau leidėjų komercinė paslaptis. Tačiau originalūs kryžiažodžiai be įprastų rankraščių negimsta.
– Kas sunkiau – sudaryti ar išspręsti kryžiažodį?
– Jeigu primityviai sudarysi, tai kažkas primityviai ir išspręs.
– Kaip manote, kodėl jie tokie populiarūs?
– Čia būtų galima daug kalbėti apie įtaką smegenų ląstelėms, kryžiažodžių ir galvosūkių įtaką visuomenės tobulėjimui, net anekdotiškai apie tai, kad rečiausiai skiriasi tos šeimos, kuriose abu sutuoktiniai sprendžia kryžiažodžius, galvosūkius ir kitokius rebusus. Juokauju.
Bet esmė ta, kad viską reikia spręsti. Ir kiekvienam malonu išspręsti užduotį, kurią sukūrė kažkas kitas. Smagu būti laimėtoju ar laimėtoja.
– Gal prisimenate kokių keistų klausimų, žodžių, kuriuos teko panaudoti? Koks keisčiausiais jūsų sukurtas kryžiažodis?
– Keisčiausias turbūt, kad pirmas. Daug būna keistenybių, jeigu kuri, o ne paprasčiausiai vardini visiems žinomas tiesas.
– Kiek jų per gyvenimą esate sudaręs? O kiek vidutiniškai per mėnesį?
– Sakykime, kad komercinė paslaptis. Nors jokios paslapties nėra, nes moku mokesčius.
– Kaip atrodo jūsų darbo stalas, kai dirbate? Ant jo daug literatūros, ar užtenka kompiuterio ir interneto?
– Kažkada buvo daug visokių enciklopedijų. Dabar – kompiuteris. Dar – „juodraščių knyga“. Aišku, išskyrus rimtus kryžiažodžių kūrėjus, niekas nesupras kas tai yra, bet aš tokią turiu.
– Ar jūsų šeimos nariai, artimieji sprendžia kryžiažodžius? Kreipiasi į jus pagalbos?
– Taip, sprendžia. Bet jų tikslas vienas – surasti užduotyje kokią klaidą, kad galėtų savanaudiškai pasilinksminti. Pagalbos visada ieško… Aš gi protingiausias. Bent daug kam taip atrodo, nes aš moku sukurti (jūsų pasakyta „sudaryti“ man netinka) užduotį.
O žmonėms, kurie sprendžia kryžiažodžius ar kitas užduotis, norėčiau palinkėti spręsti mėgaujantis, o nesijausti tarsi išsiruošus į kryžiaus žygį.
