Kuo nori būti, žinojo nuo mažumės
D. Zaleskis teigia, kad kuo nori būti žinojo nuo mažumės.
„Mano karjeros kelias buvo apibrėžtas pakankamai anksti – jau 8 klasėje nusprendžiau, jog noriu būti programuotoju. Jau tada mane domino kompiuteriai ir dalykai, kuriuos jų pagalba galima pasiekti, tad toks pasirinkimas buvo visiškai natūralus“, – sako jis.
Žinoma, specialistas atviras, kad iki programuotojo karjeros pradžios teko padirbėti įvairiose srityse, tad turi patirties ir, pavyzdžiui, kasant grūdus ar klojant grindis.
„Įstojęs mokytis informatikos nusprendžiau visą dėmesį skirti programavimui ir nesiblaškyti dirbant pašalinius darbus. Antrame kurse pradėjau vaikščioti į darbo pokalbius, bet patirties trūkumas kėlė kliūčių. Todėl pakeičiau strategiją ir pradėjau ieškoti akademijų ar praktikų, kuriose sudalyvavęs įgaučiau daugiau praktinės patirties bei galėčiau lengviau įsilieti į darbo rinką“, – savo strategija dalijasi jis.
Darbo pasiūlymą gavo greitai
Taip jis atrado nemokamą „Sourcery“ akademiją. Kadangi atsiliepimai buvo teigiami, nusprendė ten sudalyvauti.
„Tai man davė geros praktinės patirties ir padėjo suprasti, kaip iš tiesų yra kuriama programinė įranga. Tai buvo itin geras papildymas universiteto kursui, kuriame daugiau dėmesio buvo skiriama teorinei daliai ir bendram suvokimui, kaip viskas veikia po kapotu. Dabartinėje įmonėje karjerą pradėjau pabaigęs „Sourcery“ kursą, po kurio gavau darbo pasiūlymą. Iš pradžių buvo tikrai sunku, atėjau pakankamai žalias ir teko daug išmokti. Man pasisekė dirbti kartu su itin patyrusiais ir talentingais žmonėmis, tad su jų pagalba svarbiausius dalykus išmokau gana greitai vyko gana greitai. Esu dėkingas ir savo vadovams, kurie visada skatino siekti daugiau ir su kurių pagalba pavyko stabiliai kilti karjeros laipteliais“, – kalba pašnekovas.
Esminis pokytis jo karjeroje įvyko buvusiai vadovei nusprendus išeiti dirbti į kitą įmonę.
„Mane visada slapta domino tokio pobūdžio darbas, tad pasisiūliau perimti projektinės komandos vadovavimą. Vėl tapau visiškai žalias ir vėl teko daug ko išmokti, bet šis pokytis buvo tikrai įdomus ir naudingas“, – kalba „Cognizant“ vyresnysis programuotojas ir projektinės komandos vadovas.
Nuolat mokosi kažką naujo
Anot pašnekovo, siekti daugiau skatina asmeninis noras visada tobulėti ir išmokti kažko naujo.
„Mano darbo dienos yra gana dinamiškos, kadangi šioje pozicijoje gana dažnai kyla netikėtų problemų, kurias reikia greitai išspręsti. Taip pat vedu įvairias Agile ceremonijas, daug dirbu su JAV esančiu projekto vadovu, paskirstau komandos nariams užduotis ir padedu priimti techninius sprendimus. Jei po viso šito lieka laiko, grįžtu prie programavimo. Dabar dirbu projekte, skirtame finansinių ataskaitų paruošimui ir pateikimui priežiūros institucijoms. Mūsų komanda dirba prie teksto redaktoriaus (panašu į „Google Docs“ ir „Microsoft Word“), tad beveik kasdien susiduriame su labai įvairiais ir sudėtingais techniniais iššūkiais“, – įvardija D. Zaleskis.
Kalbėdamas apie karjeros pradžią, jis pataria nepasiduoti. Jo paties karjeros pradžia nebuvo rožėmis klota, bet pasistengus, pašnekovo teigimu, viskas yra įmanoma.
Jis pabrėžia, kad universitetinis išsilavinimas norint pradėti dirbti šioje srityje tikrai nėra būtinas, bet jis atveria daug naujų pažinčių ir perspektyvų, kurios yra itin naudingos siekiant kažko daugiau.
„Mano laikas po darbo yra pakankamai užimtas. Sunku tai pavadinti laisvalaikiu, bet šiuo metu studijuoju informatikos magistrą Vilniaus Universitete, kas suvalgo nemažai laisvo laiko. Gana daug sportuoju – man tai padeda atsipalaiduoti po sunkios dienos. Taip pat nemažai laiko praleidžiu klausydamasis muzikos, grodamas gitara ir skaitydamas knygas. Gyvenimo ir darbo balansą padeda išlaikyti įvairūs dalykai. Pirmiausia išskirčiau įmonės darbo kultūrą, kadangi čia primygtinai skatinama nedirbti po nustatytų darbo valandų, nebent to tikrai reikia. Padeda ir paties įpročiai, savo telefone neturiu nieko susijusio su darbu, tad atsijungti yra lengviau“, – apibendrina IT specialistas.
