Pandemija tapo idealiu laiku
Šarūnas virš 17 metų praleido baldų gamybos versle. Išbandęs įvairius darbo modelius, galų gale ne vienerius metus vystė nestandartinių baldų gamybą kartu su kolega. Nors perėjo visas grandis, puikiai išmanė šią sritį, tačiau jautė, kad vis dėlto, ši sritis iki galo nėra jo.
„Būtent jau turint savo įmonę ir vystant kartu su kolega, ir gimė idėja persikvalifikuoti. Tačiau vis neatrasdavau tam laiko. Jau turėjau tris vaikus, o ketvirtas gimė pokyčių metu, tad turėjau, visų pirma, būti tikras savo sprendimu viduje. Žmona labai skatino, nes norėjo matyti laimingą ir kad neparsineščiau tiek neigiamų emocijų iš darbo, o grįžčiau su įkvėpimu kažką daryti bei kurti. Draugai taip pat palaikė, bet daugiau abejonių sulaukiau iš žmonių, kurie jau dirbo šioje srityje – tai man ir tapo didžiausia paspirtimi pradėti siekti karjeros IT sektoriuje, o atėjusi pandemija padėjo persidėlioti laiką taip, kad galėčiau kibti į mokslus“, – savo istoriją pradžią atskleidžia pašnekovas.
Pirmas etapas, kuris yra svarbus kiekvienam, kuris nusprendžia persikvalifikuoti – ar mokytis pačiam, ar eiti į kokius kursus.
„Atrasti tinkamus kursus, kai tokia pasiūla, tikrai sunku. Tad kol iki galo nesupratau, kur veliuosi, nusprendžiau mokytis savarankiškai, bet tai daryti disciplinuotai. Kiekvieną dieną tam skyriau bent kelias valandas, o jei pavykdavo, ir ilgiau bei visą šeštadienį“, – dalijasi Š. Jurevičius.
Užtruko 2,5 metų
Visgi galbūt visi šie pasirinkimai ir nulėmė, kad pašnekovo persikvalifikavimo kelionė truko virš dviejų metų, bet kaip jis sako, viskas vyksta savo laiku.
„Šiame kelyje mane ėmė kamuoti mintys – ar ne per vėlu? Tačiau apsilankiau keliose technologijų mugėse ir ten mane nuramino, kad į vyresnius žmones kaip tik žiūrima palankiau – jie jau turi patirties kitose srityse, kurią gali pritaikyti, turi šeimas, tai yra stabilesni ir nesileidžiantys į bereikalingus ieškojimus“, – kalba vyras.
Šarūnas pabrėžia, kad daug yra kalbama apie ilgaamžiškumą, tačiau vienas pagrindinių dalykų, kas padeda jį išlaikyti ir nepasenti anksčiau laiko – tai mokymasis.
„Esi jaunas, kol mokaisi. Tai įrodžiau sau ir kitiems. Tiesa, mano verslo partneris iki paskutinio tikėjosi, kad mano karjeros pokytis neįvyks, bet rengiau jį pamažu, o ir mano kelias link pokyčių vystėsi pamažu. Taigi, kol mokiausi savarankiškai, nusprendžiau, kad noriu stoti į „Sourcery“ akademiją. Pirmas bandymas buvo nesėkmingas, bet esu įsitikinęs, kad viskas vyksta savo laiku, tad iš antro karto 2023 m. pavasarį įstoti pavyko. Gal ta pirmoji nesėkmė sukėlė dar didesnį azartą ir buvo patikrinimas, ar tikrai to noriu. Visgi po akademijos manęs į įmonę dirbti nepriėmė, tačiau nusprendžiau nenuleisti rankų – beldžiausi į kitas įmones, tik visur atsitrenkdavau į tai, kad neturiu pakankamai patirties“, – neslepia pašnekovas.
Visgi čia, pasak jo, labai svarbus momentas yra tai, kad žmogus nedarytų pertraukos.
„Žinau tokių, kurie sustojo ir vėliau buvo labai sunku susigrąžinti tuos įgytus jautrius pamatus, o kai kurie išvis nebegrįžo į kelią. Visgi įgavau patirties vienoje IT įmonėje, bet ten nesulaukęs projekto, pabandžiau dar kartą stoti į „Sourcery“ 2023 m. rudenį ir šis bandymas pavyko“, – dalijasi jis.
Svarbiausia – nepasiduoti
„Visąlaik mokiausi ir dirbau – neturėjau tokios prabangos, kad galėčiau palikti darbą. Tačiau buvo sunku vis girdėti neigiamus atsakymus, o kartais net negauti namų darbų užduoties, kad pereitum į kitą etapą. Tačiau supratau, kad svarbiausia yra nepasiduoti bei laikytis disciplinos ir išlikti kantriam“, – sako Šarūnas.
Dabar jaunesnysis programuotojas dirba „Cognizant“ jau virš 10 mėnesių ir sako, kad gali tikrai palyginti ir sakyti, kad anksčiau nebuvo savo rogėse.
Svarbiausia yra nepasiduoti bei laikytis disciplinos ir išlikti kantriam.
Jis džiaugiasi, kad iškart buvo priskirtas prie projekto.
„Pradėjau dirbti prie bankinio projekto, kurio vadovas kartu yra ir mano mentorius, kas labai padeda tobulėti. Nepraėjus mėnesiui buvau paskirtas į to paties kliento projektą, kuriame turėjau pertvarkyti mobiliosios aplikacijos sistemą ir ją atnaujinti, nes senam projektui reikėjo padaryti pritaikyti šiuolaikiškus įskiepius. Tad tam, kad juos tinkamai sukonfigūruoti, prireikė laiko, tačiau viskas pavyko ir įgavau ne tik kliento pasitikėjimą, bet ir pasitikėjimą savimi, kad galiu spręsti realias problemas. Dabar šiam klientui kuriame patogesnį sprendimą, kaip išeksportuoti ir administruoti bankinius duomenis“, – dalijasi pašnekovas.
Po tokio kelerių metų maratono Šarūnas sako, kad vis dar vakare iš įpročio griebiasi profesinės literatūros, nes buvo sau davęs pažadą, kol negaus svajonių darbo, tol neleis sau pramogų, bet dabar to laiko pamažu atsiranda – ir grožinei literatūrai, ir kokybiškam laikui su šeima.
