Interviu metu visada besišypsanti Toma pasakojo apie savo, kaip trenerės, darbo ypatumus, apie sportinės karjeros pradžią bei aktyvios veiklos naudą ir netgi sutiko išduoti, kas ją labiausiai motyvuoja siekti užsibrėžtų tikslų.
Sportinė veikla – jau 9 metus
– Pradėkime nuo turbūt dažniausiai užduodamo klausimo: kada ir kaip susidūrėte su sportu?
– Nors vaikystėje sportininke tikrai nebuvau, bet aktyvumas ir energinga veikla man buvo prie širdies. Galiu prisipažinti, kad labai žavėjausi savo fizinio lavinimo mokytoja Jolita Gvergždiene. Jos nuolatinis aktyvumas, šokių kūrimas, su mergaitėmis vykdytos įvairiausios veiklos mane tarsi kvieste kvietė prisijungti – pradėjau lankyti tuo metu itin populiarių go-go šokių treniruotes, kurias galėčiau įvardyti kaip savo sportinių šokių karjeros pradžią. O svarbiausia, visa tai man be galo patiko.
– Ir kur pirmiausia save išbandėte?
– Iš pradžių su kitomis grupės mergaitėmis šokome beždžioniukų diskotekose. Jos vyko tuomet dar veikusiame pramogų centre „Vikonda“. Vėliau save išbandyti teko ir naktiniame klube „Activity zone“. Reguliariai lankydama treniruotes net nepastebėjau, kaip greitai praėjo laikas. Turėjau pereiti į kitą – suaugusiųjų, grupę. Tada net pačiai buvo sunku patikėti, kad šoku išties ilgai. Tapusi suaugusiųjų grupės nare pradėjau šokti su populiariaisiais „GoGo Brothers“ šokėjais, atlikėja Goda Alijeva, kartą teko pašokti ir per Sel‘o koncertą.
– Galima sakyti, sportinių šokių aplinkoje užaugote. Nebuvo jokios pertraukos?
– Go-go šokiai buvo didelis mano pomėgis, kuriam skirdavau itin daug laiko, o veikla leisdavo ir užsidirbti, tad tas jausmas, kai esi jaunas ir žinai, kad tie pinigėliai tik pačios pastangomis uždirbti, buvo išties puikus.
Tačiau kai pastojau, supratau, kad teks tokių šokių atsisakyti ir kaip alternatyvą šiems šokiams pasirinkti kažką kita. Žinoma, buvo nelengva viską mesti, bet realiai viduje žinojau, kad šokiai niekur nedings, tiesiog bus kitokia jų forma.
– Ar vaikelio gimimas buvo didžiausia paskata, leidusi jums imtis trenerės darbo?
– Gal ir taip, nors pati apie tai niekada nepagalvojau (šypsosi). Tačiau, viską paskaičiavus tiksliau, šių metų rugsėjo mėnesį bus lygiai 9 metai kaip aš vedu aerobikos treniruotes – tai yra beveik tiek pat, kiek mano vyresnėliui sūneliui (jam 10 metų), todėl iš dalies galima sakyti, kad mano, kaip trenerės, darbo pradžia sietina būtent su jo gimimu.
Go-go šokius iškeitė į aerobiką ir vedėjos pareigas
– Prieš tai minėjote, kad pasirinkote kitokią sportinių šokių formą. Kokia tai buvo forma?
– Daugiausia laiko skyriau aerobikai, bet prieš kokius šešerius metus šalia to dar ėmiau vesti (nes pati šokti atsisakiau) go-go šokių treniruotes skirtingoms amžiaus grupėms – tai buvo paauglės ir jau suaugusios merginos.
Šioje veikloje suktis sekėsi tikrai neblogai – kurdavau šokius, ieškodavau kavinių, barų ar kitokių patalpų nuomai, rengdavome ten pasirodymus, reklamuodavomės, norėdamos pritraukti kuo daugiau žmonių, į savo pasirodymus stengdavomės įtraukti ir pasikviesti profesionalių šokėjų – siekėme įvairovės.
Ir, neneigsiu, visa tai man buvo artima, bet būtent tuo metu sulaukiau darbo pasiūlymo visiškai kitoje srityje. Kėdainiuose įsikūrusioje „Viva batų“ parduotuvėje buvo reikalinga vedėja. Net nesuabejojusi mečiau šokių treniruotes ir pasiūlymą priėmiau.
– Šokius iškeitėte į kitą veiklą, ar nesigailėjote?
– Taip nusprendžiau galbūt dėl to, kad supratau, jog tikrai neturėsiu pakankamai laiko kurti merginoms šokių. Be to, jau buvau lyg ir pavargusi nuo visko, nes tekdavo dirbti ir naktimis, ir dienomis. O kur dar visi organizaciniai klausimai – patalpų, partnerių ieškojimas ir daugelis kitų niuansų.
Aerobikos treniruotes vedžiau kaip ir vedusi, o šie go-go užsiėmimai buvo tarsi atsipalaidavimas nuo aerobikos ir veiklos paįvairinimas. Todėl jų atsisakius liko tik aerobika ir mano darbas „Viva batų“ parduotuvėje.
– Tačiau „Viva batų“ Kėdainiuose jau gana ilgą laiką nebėra. Vedėjos pareigas batų parduotuvėje apleidote?
– Kai pagimdžiau antrą vaikutį, išėjau motinystės atostogų. Su mano išėjimu, galima sakyti, parduotuvė ir užsidarė – šių metų birželio mėnesį pasirašiau išėjimo iš darbo prašymą. Žinoma, išėjusi gavau labai geras rekomendacijas, nes mano darbu vadovybė buvo labai patenkinta, netgi siūlė tą patį darbą Kaune.
Aišku, man čia viskas tiko, patiko, veiklos buvo daug, nes visgi ėjau vadovaujamas pareigas, tačiau viduje jaučiau, kad visa tai mano gyvenime yra šiek tiek žemiau negu sportas. Taigi nusprendžiau atsiduoti sportui ir tobulėti, neieškant svetimų dievų (šypsosi).
Treniruoja ir masažuoja
– Tai šiuo metu užsiimate tik aerobika?
– Ne visai. Neakivaizdžiai studijuoju Lietuvos edukologijos universitete, ketvirtame kurse. Didžioji dalis čia gaunamos informacijos yra apie raumenyną, kūno judesius, kurie glaudžiai siejasi su masažavimu. O masažas man irgi visada buvo labai artima sritis, tik vis susiklostydavo aplinkybės, kurios neleisdavo to imtis.
Studijuoti sekasi puikiai – dėl gerų rezultatų nereikia mokėti už mokslus, tad studijoms turėtus pinigėlius investavau į masažus – į tai, ko aš visada norėjau šalia šokių. Jau išklausiau vienus masažo kursus. Ir man be proto patiko! Dabar rudenį laukia kiti. Tačiau jau matosi progresas, visai neseniai įsirengtame masažo kabinete po truputį pradedu įsivažiuoti – jau masažavau ir vaikutį, ir visus savo giminaičius bei drauges.
Be to, nuo kovo iki gegužės mėnesio vedžiau mamos ir vaiko mankštas, Kėdainių poliklinikoje esu skaičiusi paskaitą nėščiosioms „Kūdikių masažas“. Spalio 18 dieną esu pakviesta dar vienai tokiai paskaitėlei.
Dėl mokslų pasielgtų kitaip
– Jei būtų galima laiką atsukti atgal, ką nors keistumėte ar jau vis dėlto atradote save?
Daugiausia laiko skyriau aerobikai, bet prieš kokius šešerius metus šalia to dar ėmiau vesti (nes pati šokti atsisakiau) go-go šokių treniruotes skirtingoms amžiaus grupėms – tai buvo paauglės ir jau suaugusios merginos.
– Nei savo veiklos pobūdžio, nei užimtumo keisti nenorėčiau. Galbūt tik su mokslais kiek kitaip pasielgčiau, nes, manau, kiek per ilgai delsiau stoti į universitetą. Juk galėjau vos baigusi mokyklą pradėti studijas, ir dabar galėčiau džiaugtis įgytomis žiniomis. Galbūt tada viskas būtų palankiau susiklostę ir tą nemokamą mokslą būčiau gavusi anksčiau. Tačiau yra kaip yra.
Džiaugiuosi šia akimirka, šokiais, sportu, moterimis, su kuriomis man patinka bendrauti, organizuoti joms treniruotes, pasibuvimus ir pasisėdėjimus. Džiaugiuosi visu savo gyvenimu – tai, ko aš pasiekiau, yra tikrai mano, ir visiems linkiu taip save atrasti.
Patalpas kol kas nuomoja
– Masažai, aerobikos treniruotės... Ar mintyse nerezgate minties atidaryti savo individualią studiją, kurioje priiminėtumėte savo klientus?
– Be abejo, aš apie tai galvoju, bet kadangi šiuo metu esu pakankamai užimta mokslais, tokios atsakomybės prisiimti dar negaliu. Man labai svarbu darbo kokybė, o taip skubėdama galiu jos ir nepasiekti, tada nuvilčiau pati save, o ką jau kalbėti apie klientes. Bet ateityje visko gali būti. Esu tokia asmenybė, kuri anksčiau ar vėliau padaro tai, ko nori ir ko siekia.
– O kur vedate treniruotes dabar?
– Patirties įgijusi seminaruose pati vos ne kiekvienoje laiptinėje klijavau plakatus, dalijau skrajutes. Tada treniruotes vesti pradėjau Kėdainių sporto centro Rekreacijos ir sporto komplekse Vilainiuose. Ir išties galėjau džiaugtis klienčių antplūdžiu. Ten pradirbusi porą sezonų grupinius užsiėmimus vesti pradėjau Akademijoje, taip pat ir Kėdainių „Atžalyno“ mokykloje ir kitose įvairiose vietose, kur išsinuomodavau salę. O šiuo metu važinėju į Josvainius ir treniruotes vedu Kėdainių suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centre.
Moterų gausu, vyrų – ne
– Ne paslaptis, kad Kėdainiuose trenerių, kviečiančių į sporto užsiėmimus, yra nemažai. Ar konkurencija ilgainiui nesumažina klienčių srauto?
– Tikrai ne. Mano treniruotėse dalyvaujančių moterų skaičius visada išlieka panašus. Be to, galiu pasidžiaugti, kad iki šios dienos yra tokių klienčių, kurios buvo prieš devynerius metus. Jos net ir dabar sugrįžta bei sportuoja kartu.
– Kol kas pokalbis sukasi tik apie jūsų treniruotes lankančias moteris. O vyriškosios lyties atstovai neprijungia?
– Šiuo metu grupėje vien moterys. Tik pradėjusi dirbti turėjau ir vyruką, kuris buvo prie mūsų prisijungęs ir sportavo kartu net tris sezonus, bet, kiek suprantu, jis išvažiavo į užsienį ir, kaip bebūtų gaila, nuo to laiko daugiau vyrų nebeturėjau.
Galbūt taip yra dėl to, kad visos treniruotes pristatančios reklamos, skelbimai kreipiasi į moteriškąją lytį, todėl vyrai tuo ir nesusidomi, nes galbūt galvoja, kad tai tik moterims skirtas sportas. Tikrai ne. Aerobika – ne tik moterims. Tai išties ir jėgos, ir ištvermės reikalaujantis sportas, todėl vyrams tikrai čia būtų ką veikti. Jiems galbūt būtų dar sunkiau negu moterims, nes vyrai yra pratę imtis vienos sporto srities ir susikoncentruoti tik į ją, o tai ilgainiui priverčia prarasti koordinaciją, vikrumą. Treniruotėse – ir ištvermė, ir jėga
– Treniruočių programa visada vienoda?
– Mano treniruotės niekada nebūna vienodos. Visada stengiuosi į jas įtraukti daug visko, kas būtų sukoncentruota į lipidų deginimą – tai ir ištvermė, ir jėga, ir klasikinės aerobikos junginiai, ir šokio elementai, ir pratimai su sportiniu inventoriumi, ir fizinio lavinimo pratimai ant suoliukų ar ratu.
Vienas mano dėstytojas, pasiklausęs, ką mes veikiame treniruočių metu, netgi yra pasakęs, kad tai, ką mes darome treniruotės metu, turėtų vadintis ne aerobikos, o lipidų deginimo treniruotėmis.
– Ar pradėjusios sportuoti klientės rezultatą pastebi greitai?
– Sportuojant antrą ar trečią mėnesį jau galima pamatyti rezultatus, ne anksčiau. Nors, žinoma, kiekvienai yra individualiai. Jeigu klientė nusiteikusi intensyviai sportuoti, siekia pagražinti savo kūno linijas, reguliariai lankosi treniruotėse, aktyvia veikla užsiima ir savaitgaliais, susireguliuoja mitybą, tada, be abejo, rezultatą ir pagerėjimą pajus greičiau.
Tačiau yra tekę išgirsti moterų pašnekesius apie tai, kaip jos, grįžusios po treniruotės, negali atsispirti lašinukams ar kitokiems užkandžiams, tuomet jokio rezultato greitai tikėtis negalima.
Svarbu pasirinkti laiko intervalą
– O kokia mankšta yra efektyviausia?
Patirties įgijusi seminaruose pati vos ne kiekvienoje laiptinėje klijavau plakatus, dalijau skrajutes.
– Prieš pradedant lankyti vienokio ar kitokio pobūdžio treniruotes, pirmiausia reikia sužinoti, ar treniruočių sunkumo lygis didėja. Jei treniruočių metu niekas nesikeičia ir visada tik tas pats per tą patį, tada mūsų kūnas pripranta prie judesio, krūvio ir jokio progreso ilgainiui nebegauname. Taip pat būtina pasirinkti kuo tikslesnį dienų intervalą. Geriausias variantas būtų treniruotis, tarkim, pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį. Tačiau jei žmogus suplanavęs aktyvų savaitgalį, tuomet treniruotes optimalu būtų lankyti pirmadienį ir ketvirtadienį.
– Ką patartumėte pradedančiosioms?
– Sportuoti geriausia pradėti nuo sezono pradžios, tada ir trenerė dar nebūna aktyviai įsivažiavusi, treniruotės nebūna per daug sunkios ir pradedančiajam lengviau. O įpusėjus sezonui krūvis po truputį yra stiprinamas ir balandžio ar gegužės mėnesį tampa intensyviausias. Aš ir pati visada stengiuosi išlaikyti moterų grupes iki sezono galo ir naujų klienčių priimti kuo mažiau.
Mėgėjiškas sportas – sveikesnis sportas
– Kaip jūs pati vertinate profesionalų ir mėgėjiškai sportuojančių požiūrį į sportą?
– Dauguma mūsų sportą suprantame ir siejame su sveikata. Bet, mano manymu, profesionalūs sportininkai nuo sveikatos yra šiek tiek nutolę. Jų sportinė veikla dėl per didelio treniruočių krūvio, kiekio ir intensyvaus darbo gali būti prilyginama savo kūno žalojimui. Bet vėlgi, jei tai žmogui yra priimtina, tai jis niekada negalvos apie galimas traumas ar apie blogą sporto poveikį sveikatai, o tik sieks tobulumo. Asmeniškai aš savęs nelaikau profesionalia aerobikos trenere, tai man daugiau negu mėgėjiškas užsiėmimas.
– Visada turite būti pavyzdys savo klientėms. Iš kur semiatės tobulumo?
– Esu dalyvavusi keliuose seminaruose „Aeromix Fitneso“ mokymo centre Vilniuje. Niekada nepraleidžiu progos dalyvauti įvairiuose viešuose sporto, sveikos mitybos bei fitneso renginiuose – juk reikia tobulėti, domėtis, įgyti žinių ir tuomet jomis dalytis.
Sesė – kaip mama
– Kas paskatino tokia tapti, ar turite į ką lygiuotis?
– Žaviuosi visomis, kurios kompetentingos savo veikloje, nuolat tobulėja, siekia naujovių, yra veiklios, judrios, iškalbingos, komunikabilios ir nebūtinai sporto srityje. Na, o mano skatintoja, patarėja, išklausyti visada pasiruošusi yra mano vyresnioji sesuo, ji man kaip mama. Savyje ir joje įžvelgiu nemažai panašumų, galbūt todėl taip puikiai ir sutariame.
– Mokslai, darbas, prisipažinkite, ką darote, kai nuvargstate?
– Jeigu jau taip nutinka, kad aš pavargstu (šypsosi), tada atidirbu, kaip dera trenerei, ir savaitgalį leidžiu sau pailsėti. Bet man retai taip būna, nes prie krūvio aš jau esu pratusi. Svarbiausia tik, kad Dievas nepagailėtų sveikatos ir nepradėčiau anksčiau laiko „byrėti“.
Akibrokštų netrūksta
– Ir pabaigai galbūt pasidalysite linksmu atsiminimu, kuris nutiko treniruotės metu?
– Daugiau visokių kuriozinių situacijų yra buvę, kai dar šokdavau klubuose. Atsimenu, užlipusios ant scenos pradėjome su merginomis šokti. Man bedarant kažkokį judesį nuo kojos nusimovė batas ir... nuskrido tiesiai į minią. Dar dabar prieš akis tas vaizdas, kaip aš, nulipusi nuo scenos, toje minioje ieškojau bato (juokiasi).
Dažnai nutinka ir tokių situacijų, kai skubiai važiuoju į treniruotę ir tik pusiaukelėje suprantu, kad batus pamiršau. Tada sukuosi, važiuoju atgal ir galiausiai randu juos... besimėtančius baloje prie namų. Nė žalio supratimo neturiu, kaip taip galėjo nutikti, tačiau viskam laimingai pasibaigus ant savęs nebepykstu ir tik su šypsena atsimenu šiuos nutikimus.
