Aurimas Mikalauskas: Tema, kurią norėčiau su tavimi pagvildenti – longevity (ilgaamžiškumas). Kas tau tai yra? Šiuo metu šis terminas tapęs tokiu, kad vieniems čia – nesąmonė, kitiems – įdomu.
Agneta Kleizienė: Aiškinant paprastais žodžiais, mūsų ląstelės užprogramuotos mirčiai. Mes esam užprogramuoti mirti. Galėtų tarsi atrodyti, kad kovojame su lemtimi, mirtimi, visaip nepasiduodame, atsisakome senti, atsisakome, nepriimame minties mirti, sirgti, nes žmogus iš sveikumo nenumiršta.
Aš longevity vadinčiau ilgaamžiškumu ir sveiku senėjimu. Dabar galėtų su mumis čia atsisėsti profesorius Davidas Sinclairis ir sakyti, kad senėjimas yra liga, bet man senėjimas asocijuodavosi su vargu. Tai yra kažkoks baisus vargas, kai paskambini seneliams, proseneliams, jie guli lovoje, serga diabetu, kažkam kažkas pašalinta, nupjauta, išpjaustyta ir jie visi skundžiasi.
Galbūt tai ir kultūrinis dalykas, gal tai yra socialinis, ekonominis dalykas dėl skurdžių pensijų, sunkaus gyvenimo, įpročių, kaip tiems seneliams asistuoti, reabilituoti ir pan., neturėjimo. Jų orumas senatvėje yra paveiktas daugelio dalykų, bet aš nenoriu senti kaip didžioji dalis visuomenės.
Noriu jaustis gerai, judėti, žinoti apie savo kūną ir atliepti savo kūnui, nebūti našta nei savo vaikams, nei anūkams, rūpintis savimi, kad dar brandžių metų aš galėčiau šiek tiek mėgautis gyvenimu ir kiek įmanoma ilgiau. Yra daug dalykų, kaip sau gali padėti.
Longevity asocijuojasi su kažkokia pompastika, aparatais, papildais kažkokiais neaiškiais, netgi maratonais, kas yra atvirkštinis dalykas. Didžiulis intensyvus krūvis, jei jis nuolatinis, labiau sekina nei sveikatina. Kartais pamirštami elementariausi dalykai – pakankamas miegas, poilsio režimas, mityba. Čia dabar visi galėtų sakyti, kad žinau, nepezėk čia, šimtą kartų visi apie tai kalba ir niekas iki galo neįsiklauso.
Taip pat reiktų nepersivalgyti, pavyzdžiui, dabar visi aptarinėja Blue zones, kodėl jose visi taip ilgai gyvena, na, nes vakarais jie nekemša, maistą užsitarnauja, jis yra grynas. Vau, ar už tai reikia Nobelio premiją duoti?
Mūsų maistas ateina pas mus iš restorano per kurjerius, riebaluose primirkytas. O ir į kino teatrą nuėjus, ką ten valgyti? Aišku, mums visada reikia valgyti, negalima tiesiog ateiti pažiūrėti filmo, susiplanavus savo maistą. Aš esu paklaikusi nuo tokio tragiško maisto. Net nežinau, ar ten maistas, ten net maistinės vertės nėra. Tai va prašau, sveikas ilgaamžiškumas, žmogus nieko apie save nežino, nenori žinoti ir net girdėti, o jei žino, nenori laikytis sveikatos principų.
Pagrindiniai ilgaamžiškumo principai yra labai paprasti, bet mums smagiau įsivaizduoti, kad yra kažkokia magiška piliulė.
A. M.: Yra sakančių, kad ilgaamžiškumo principai – paprasti, bet visi, kas turi internetines parduotuves ir pardavinėja papildus ilgaamžiškumui, apgavikai. Ką tu apie tai manai?
A. K.: Aš sakyčiau, kad tai galbūt būtų puolimas, toks labiau gal kaip priekaištas, tarsi papildai negali būti niekaip susiję su ilgaamžiškumu. Nuneikime bioflavonoidus, NAD molekules, kurkuminą ir kt., sakykim, kad čia yra scam’as, bet ar tai yra tiesa? Tikrai ne. Mokslas tikrai yra labai pažengęs ir jis gali pagelbėti. Ir tą galima išmatuoti, čia ne tai, kad pažadas, o tu arba išjauti ar ne. Tai mokslu matuojami rezultatai.
Tad sakyti, kad longevity yra scam’as su papildais, yra irgi netiesa, būtų ginčijamasi su įrodytais dalykais. Bet nereikia ir įsivaizduoti, kad tik vartojant papildus viskas susitvarkys. Pavyzdžiui, jei tu, Aurimai, vartotum daug alkoholio, tai miegotum, tai nemiegotum, atsikėlęs iš karto kavos griebtum, rūkytum, jei tavo miego režimas būtų netvarkingas – savaitgalį į barus, pamiegi arba ne, jei valgytum tik dienos pietus, o vakare ką nors paužkandžiautum, jokio naminio maisto ir tada, pasiklausęs kokio nors influencerio kalbų apie ilgaamžiškumą, imtum vartoti daug papildų, tai aš sakyčiau, na, tikrai ne tas ant to.
Tada būtų galima piktintis, kodėl jie kalba ir reklamuoja savo internetines parduotuves. Tarsi turint tikrai gerus produktus apie juos kalbėti negalima? Galima. Nepamirškime holistinio, visa apimančio santykio. Yra dalykai, kurie koreliuoja tarpusavyje ir vienas kitam padeda. Visame kame reikia vadovautis tiesiog nuovoka, sveiku protu.
A. M.: Pakalbėkime konkrečiau. Tarkim, kokybiškas miegas. Papasakok apie savo miego rutiną, kaip tu užtikrini, kad gerai pailsėtum.
A. K.: Pirmiausia, miegas yra rodiklis, kaip pailsėjęs tu atsikeli. Žinoma, vadovautis protinga būtų ir cirkadiniu ritmu. Yra paros laikas ir tam tikri hormonai tave pažadina, tam tikri užmigdo, na netiesiogiai, bet, tarkim, melatoninas yra kaip teisėjas su švilpuku, kuris sako, kad jau, chebryte, darom kitus dalykus.
Galima su tuo cirkadiniu ritmu šiek tiek pakovoti, tas labai atsiskleidžia keliaujant per laiko zonas. Jei galvoji, kad esi nepavaldus cirkadiniam ritmui ir gali pats nuspręsti, kada ką daryti, pakeisk laiko juostą ir pažiūrėsime, kaip seksis užmigti.
Mus valdo biocheminiai procesai – mažiausios molekulytės. Tai reikia nepamiršti, kad jos mums yra naudingos, mumis rūpinasi ir gamta tikrai nėra kvaila. Stengiuosi eiti miegoti iki dešimtos valandos ir man reikia, aš esu išjautusi, išmatavusi, ne mažiau nei aštuonių valandų miego. Galbūt mano kolegei reikės mažiau, bet tikėtina, kad moterims visada miego daugiau reikia.
Mūsų hormonų sistema labiau komplikuota, atsistatymas ilgesnis. Tai rekomenduoju miegoti vyrams ne mažiau nei septynias valandas, moterims iki devynių valandų, kai kurioms tiek net būtina. Tai smarkiai atsilieps svorio kontrolei, apetitui, energijai, metabolizmui.
A. M.: Ar ką nors darai, kad būtų lengviau užmigti?
A. K.: Visa esmė yra ne ėjime miegoti, o kaip ir kada tu pabundi. Kaip minėjau, niekas nevyksta tik vakare. Mes pabundame, mūsų akys gauna šviesos, o tada už plius minus dvylikos valandų pajusite signalą, kad maždaug tuo metu įsijungia miego hormonas melatoninas.
Rekomendacija yra atsikelti ir eiti į dienos šviesą, gauti UV spindulių, susiprogramuoti iš anksto, kad vakare nereikėtų galvoti apie antklodės patogumą ar kambario temperatūrą. Mūsų kūnas jau žinos, kada kas sušvilpia švilpukais. Viskas prasideda nuo ryto, galime išeiti į balkoną, pažiūrėti pro langą, įsijungti daugiau šviesos. Man nieko papildomai nereikia, nes turiu rutiną.
Kai kuriems žmonės, kurie neramūs, būdrauja, išgyvena stresą, aišku, ir maži dalykai gali kai ką pakeisti, galima, pavyzdžiui, užsidėti šviesą blokuojančius akinius. Tokius žmones ir valgymas, ir telefonas ar televizorius gali išbalansuoti, temperatūra, antklodės ir pan., tada padeda atsižvelgti ir į mažus dalykus. Iš esmės pagrindinis dalykas yra režimas, aiškiausias įprotis kūnui, tada per daug nereikia gilintis į kitus dalykus.
Agneta laidoje „Pradėk iš naujo“ apie ilgaamžiškumą papasakojo kur kas daugiau – gilinomės tiek į mitybą, tiek į įpročius. Taip pat kalbėjome tokiomis temomis, kaip ką reiškia būti krepšininko žmona, verslo sėkmės paslaptys, šiuolaikinė vaikystė, modelio darbas, darbo su žmonėmis privalumai ir trūkumai bei kt. Laidą galite išgirsti čia. O jei norite sužinoti daugiau apie Agnetą – jos požiūrį į kūno pozityvumo temą, judesį, papildų teisėtumą ir efemerišką laimę – spauskite čia, kur rasite pokalbio tęsinį, skirtą ištikimiausiems laidos žiūrovams.
