Mokslininko tikinimu, tuo metu šios kolonijos pasiekia beveik maksimalų savo dydį, todėl dažniau nei įprastai jas galima sutikti lauko terasose, kavinėse, virtuvėse, prie žmogaus jas vilioja ir verdamų uogienių aromatai, tad ir veržiasi jos patenkinti gurmaniškų savo poreikių.
R.Ferenca sako, kad gana dažnai nekviestų viešnių įkandimą išprovokuoja patys žmonės, per daug arti priartėję prie širšių lizdo, kartais ir patys to nežinodami.
Tai pajutusios jos akimirksniu tampa agresyvios, ima ginti savo teritoriją, būna, kad kai kas ir per savo neapdairumą širšę į burną įsileidžia (vaisių skanaudamas), o tai gresia gleivinės sugėlimu ir išties liūdnomis pasekmėmis.
Pasidomėjus, kaip reikėtų elgtis aptikus šių vasaros kaimynių lizdus savo sandėliukuose ar palėpėse, vabalininkas dalijasi patarimu:
„Jokiu būdu nejudinkite širšių ar vapsvų lizdų dieną. Tada jos aktyviausios. Taip pat neverta jų purkšti parduotuvėje įsigytomis priemonėmis: šių poveikis trumpalaikis, todėl vabzdžius tik suerzinsite, o tikslas turėtų būti išvyti juos iš teritorijos“, – sako R.Ferenca.
Jo tikinimu, prastas sprendimas yra ir užsandarinti jų lizdo angas, kadangi jose būna tik nedidelė dalis širšių ar vapsvų – sugrįžę vabzdžiai, neradę, kur įskristi, bus įsiutę ir veršis į kitas patalpas.
Na, o lizde likusios širšės greičiausiai vis tiek prasigrauš kitą angą ir ištrūks.
Net ir drąsiausiems likviduoti širšių lizdų savarankiškai nepatariama.
Jei visgi dėl savo pačių saugumo žmonės nusprendžia širšių ar vapsvų lizdus naikinti, tam yra du būdai.
Vienas – pasikviesti specialistus, kitas – apsirengti bitininko drabužiais, pasiruošti pasitraukimo kelius ir naktį, kai širšės ramios, su tvirtu maišeliu tą lizdą tiesiog nugnybti.
Nukentėjusiųjų nuo šių nedraugiškų kaimynių kiekvieną sezoną netrūksta.
Daugiausiai nepatogumų kyla todėl, kad įgėlimo vieta sutinsta, situacija tampa pavojinga gyvybei, kai įgeliama burnos ertmė, liežuvis, kyla rizika uždusti, pavojus čia ir širšių įgėlimams alergiškiems žmonėms.
Pasidomėjus, kuo širšės įgėlimas skiriasi nuo bitės, R.Ferenca sako, kad šios gelti gali daug kartų, o geluonies, priešingai nei bitės, įgėlimo vietoje nelieka.
Nuo širšių ir vapsvų įsiveržimo į namus gelbsti užverti langai ir tinkleliai nuo vabzdžių.
Jei sparnuotosios įsibrovė į gilesnes namų konstrukcijas, vamzdžius ar sunkiai prieinamas vietas, pašnekovas siūlo nerizikuoti savo saugumu ir pasitelkti pagelbėti galinčių tarnybų specialistus.
„Juolab jei nesate tikri, kaip organizmas sureaguos į vieną ar kitą įgėlimą, ar įtariate, kad esate alergiški.“
Alergiškiems delsti pavojinga
Anot alergologės, klinikinės imunologės Lauros Malinauskienės, alerginė reakcija, širšei įgėlus, alergiškiems žmonėms gali išsivystyti per kelias minutes.
Todėl delsti nereikėtų. Šiuo atveju medikų pagalbos vertėtų suskubti ieškoti nieko nelaukiant.
„Esame turėję pacientų, kurie įgelti širšės, išsigandę šoko vairuoti ir pakliuvo į eismo įvykį, nulėkė automobilis griovin.
Nė vienas nežinome, kaip mūsų organizmas reaguos į įgėlimą, todėl apdairiau būtų vairavimą patikėti šalia esantiems.
Apėmus stipriai alerginei reakcijai, gali pasireikšti silpnumas, tai vienas iš požymių, kad organizmas sureagavo audringai“, – patikino pašnekovė.
Nedelsti ji ragina ir tuo atveju, jei vabzdys įgėlė į galvą, o namų vaistinėlėje, sako, verta turėti vaistų nuo alergijos.
„Daugelis įsivaizduoja, kad tą akimirką reikėtų suleisti adrenalino, bet suleisto vabzdžio nuodo jis neneutralizuos. Tik trumpam organizmui padės neprarasti kraujospūdžio."
Tiesa, traukti širšės geluonies patiems medikė nepataria, nes tokiu būdu galima infekciją į organizmą įnešti.
Tad, kokių veiksmų vertėtų imtis, norint apsisaugoti nuo širšių bučinių?
„Svarbiausia vengti kvepalų ruošiantis į gamtą. Kvepalai labai atkreipia vabzdžių dėmesį. Gamtoje reikėtų būti savimi, ne Chanel reklaminiu veidu… Taip pat verta išlikti atidiems gamtoje užkandžiaujant. Vandenį gerti geriausia tik iš permatomo indo, kad vabzdys nepatektų į burną. Sugėlus ją net ir normali alerginė reakcija labai apsunkins žmogaus kvėpavimo galimybes“, – dėmesį atkreipia L.Malinauskienė.
Svarbiausia nesikvepinti ruošiantis į gamtą. Kvepalai labai atkreipia vabzdžių dėmesį. Gamtoje reikėtų būti savimi, ne Chanel reklaminiu veidu…
Medikė sako, kad bijoti įkandimų ir po to sekančių reakcijų nevertėtų: šimtus tūkstančių metų žmonės gyveno su vabzdžiais, yra patyrę daug įgėlimų, tad mūsų organizmai žino, kaip su tuo dorotis.
Kad paskaudės ir patins sugelta vieta, yra normali reakcija į suleistus nuodus, kaip ir iš to sekantis paraudimas, niežulys.
Sunerimti verta, kai vystosi toksinės reakcijos ir organizme paskleisti nuodai suveikia labai stipriai.
Kai kada alerginės reakcijos gali baigtis ir mirtimi, bet toli gražu ne kiekvieną kartą.
