Tačiau, pasirodo, ir jos gali ne tik propaguoti aktyvų gyvenimo būdą, tačiau net suburti futbolo komandą! Būrelis mamų iš Širvintų dabar tik ir telaukia, kada gi po karantino galės atnaujinti treniruotes.
Širvintiškės pasakojo, kad šios komandos susibūrimo priešistorė yra įvairios veiklos, kurių šio miesto gyventojams pažėrė beveik prieš trejus metus startavęs projektas „Sveikos gyvensenos skatinimas Širvintų rajone“. Vien ko buvo verta pirmoji aerobikos treniruotė, vedama Joanos Bartaškienės – ji sutraukė per 90 dalyvių! Vėliau vyko dietologo, psichologo paskaitos, mankštos, šokių pamokos, dailės terapijos, jogos užsiėmimai, pirmosios medicinos pagalbos kursai – į šias veiklas susirinkdavo po keliasdešimt miesto gyventojų. Laikui bėgant liko grupė moterų, nusprendusių, jog reguliariai sportuoti nori ir toliau. Viena iš šių moterų buvo širvintiškė Sonata Motiejūnienė.
Idėja: o kodėl nepažaidus futbolo pačioms?
Pasak jos, dalis moterų buvo pažįstamos ir anksčiau – jas vienijo futbolą žaidžiantys vaikai, kuriuos mamos atlydėdavo į treniruotes. Per vieną iš užsiėmimų, vaikams sportuojant, būtent Sonatai – 35-erių buhalterei-apskaitininkei – ir kilo, iš pirmo žvilgsnio, kiek ekstravagantiška mintis: o kodėl gi nepradėjus žaisti futbolo mamoms?
Reikia pasakyti, kad pašnekovė futbolą buvo žaidusi paauglystėje, o keletą pastarųjų metų Sonata daug bėgioja. Be to, ji aktyviai dalyvavo minėto sveikos gyvensenos skatinimo projekto veiklose.
„Ėmiau ir pasiūliau: tai rinkime komandą! Moterys man pritarė, tad mūsų miesto feisbuko paskyroje paskelbiau, jog renkame norinčias. Taip atsiliepė dar kelios moterys ir merginos“, – pasakoja ji.
Ėmiau ir pasiūliau: tai rinkime komandą!
Viena iš moterų, palaikiusių Sonatos idėją ir tapusių komandos nare, yra taip pat 35-erių Rytė Bareckaitė. Šiuo metu moteris augina kūdikį, yra motinystės atostogose, o iki tol dirbo Širvintų kultūros centro direktore. Beje, įdomu tai, kad Rytė netgi turi sporto magistro išsilavinimą, tad irgi pasakojo, jog visada buvo judri ir aktyvi. Tiesa, futbolo neteko žaisti. Tačiau išgirdusi apie renkamą komandą Rytė neabejojo – ji išmoks.
„Mūsų miesto aplinka tam labai tinkama – Širvintos pastaraisiais metais išgražėjo, norisi tą aplinką, infrastruktūrą išnaudoti – sportuoti“, – teigė Rytė.
Vienintelė moterų komanda varžybose
Pati Sonata negali nesijuokti prisimindama pirmąjį susitikimą su treneriu: moterys iš karto nutarė ne šiaip retkarčiais paspardyti kamuolį, bet žaisti pagal visas taisykles ir rimtai treniruotis.
„Iš pradžių, kai papasakojau, ko noriu, treneris ėmė juoktis. O tada suprato, kad mes čia rimtai, ir pasirašė šiai avantiūrai. Taigi, ėmėme treniruotis 2–3 kartus per savaitę“, – pasakojo ji.
Treniruotės nepraėjo veltui – komanda neilgai trukus ėmė dalyvauti varžybose. Sonata ir Rytė smagiai ir su pasididžiavimu pasakojo, kad komanda net varžėsi rajono futbolo čempionate mero taurei laimėti.
„Na, buvome šiokia tokia egzotika“, – šyptelėjo Rytė, prisiminusi, kad varžybose jos buvo vienintelė moterų komanda.
Paklaustos, kuo jas patraukė būtent futbolas, moterys turi aiškų atsakymą. „Standartinės sporto treniruotės vis tik yra pasyvios, o man norisi sporto su emocijomis, varžymosi, adrenalino“, – į šį klausimą atsako Sonata.
Buvome šiokia tokia egzotika – vienintelė moterų komanda varžybose.
Žinoma, sako ji, futbolą žaidžiančioms moterims teko patirti ir kreivų žvilgsnių, ir nuostabos, ir komentarų, jog jos sportuoja „neturėdamos ką veikti“ ar „norėdamos pasirodyti“. Sonata tokiems komentarams turi paprastą atsakymą: „Nors kartą pakilkite nuo sofos ir pabandykite išbėgti, pajudėti.“
Beje, įdomu, jog širvintiškių atžalos į mamų susidomėjimą futbolu sureagavo labai pozityviai – panašu, jog jų dar neužvaldę stereotipai, kuri sporto šaka moterims esą derama, o kuri jau ne.
„Aš gal pati labiau bijojau reakcijų, negu jų pasitaikė realybėje. Štai mūsų mažasis sūnus, pirmokas, labai apsidžiaugė, kad mama žais futbolą. O vyresnis vyro sūnus tik šyptelėjo“ – prisiminė Rytė.
Futbolas leidžia ir pajudėti, ir „iškratyti blogas emocijas“
Ką moterų gyvenimui suteikė ši nauja veikla? „Mano darbas toks, kad 8 valandas praleidžiu prie skaičių ir popierių. Tad futbolas, aktyvus judėjimas yra tiesiog atgaiva sielai. Be to, pats žaidimas dar ir labai įdomus, nes būtina susikaupti, prireikia loginio mąstymo. Pastebėjau, kad ir futbolas, ir bėgimas man padeda iškratyti blogas emocijas“, – pasakojo Sonata ir pridūrė, jog jau pajuto, kaip stipriai tai veikia ir fizinę sveikatą: atsiranda ištvermė, sportuojant net grūdinamasi, nes juk žaista ir kai šalta, ir kai lijo.
Ne ką mažiau už gerą fizinę savijautą yra ir tai, jog futbolo komandoje užsimezgė nuoširdi moterų draugystė.
„Per treniruotes ir pasijuokdavome, ir pasikalbėdavome. Visos, iki karantino žaidusios futbolą, esame mamos, todėl turime daug bendra. Tiesą sakant, tas bendravimas, buvimas tarp žmonių taip pat yra didžiulė sporto nauda“, – įsitikinusi Sonata.
Visos, iki karantino žaidusios futbolą, esame mamos, todėl turime daug bendra.
Rytė pridūrė, jog priešingai, nei kas nors galėtų pagalvoti, futbolas, jei tik žaidžiamas techniškai, yra saugus sportas, traumų, pavojaus tikimybė maža, o judesio čia apsčiai. „Tai – sporto šaka, kur dirba visos raumenų grupės, vyksta visapusiškas kūno lavinimas. Be to, po treniruotės ar varžybų lieka labai geras jausmas, daug emocijų. Jūs tik pagalvokite, mums daugeliui virš 30, turime vaikų, o žaisdavom treniruotėse lauke net kai lijo – pasijutom kaip vaikai, o ir išsikrovėme lyg po pirties, šypsenos buvo iki ausų“, – gerais prisiminimais dalijasi širvintiškė.
Planuose – atnaujintos treniruotės ir varžybos
Moterims apmaudu, kad ilgai užsitęsęs karantinas treniruotes sustabdė, teko nukelti ir planus vykti į varžybas kituose miestuose.
„Labai norėčiau mūsų treniruotes atnaujinti, kad komanda gyvuotų, kad vėl susitiktume. Kiek tik priklausys nuo mano jėgų, bandysiu tą daryti“, – greitu pamėgto užsiėmimo atgaivinimu tiki Sonata. Ji pridūrė, jog buvo kilusi ir dar viena idėja, kurios nepavyko realizuoti – varžybos, kuriose susitiktų futbolą žaidžiančių mamų ir vaikų komanda!
Širvintų moterų futbolo komanda turi ir savo aprangą, kas, anot pašnekovių, taip pat geras įrodymas, jog tai – ne šiaip trumpalaikis užsiėmimas.
„Manau, kad nepaleisime šio užsiėmimo, o ir treneris mums piešia šviesią ateitį. Dar iki karantino ieškojo kitų miestų moterų komandų, su kuriomis galėtume varžytis. Taip, dabar yra pauzė, bet tikimės, kad vėl susibursim, žaisim, važinėsim į varžybas“, – vylėsi Rytė.
Nepaleisime šio užsiėmimo, o ir treneris mums piešia šviesią ateitį.
Širvintų rajono gyventojos dalyvavo Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamame projekte „Sveikos gyvensenos skatinimas Širvintų rajone“. Projektą įgyvendina Širvintų rajono savivaldybės administracija.
„Žingsniai“ – Europos socialinio fondo agentūros (ESFA) projektų sėkmės istorijų̨ konkursas. Rubrikoje pateikiame ekspertų komisijos atrinktas istorijas apie tai, kaip projektai pakeitė konkrečių žmonių gyvenimus. Liepos antroje pusėje, paskelbę visas 20 istorijų, pakviesime portale 15min balsuoti ir išrinkti 5 savo mėgstamiausias.
