Savo laiku dvaras buvo ypač prabangus
Alantos dvaro darbuotoja Liuda Pusvaškienė pasakojimą pradeda nusikeldama į tolimą praeitį. Jos teigimu, šis pastatas yra tretieji dvaro rūmai, nes pirmi dveji iki šių dienų neišsilaikė – neliko net matomų pamatų.
„Dveji dvaro rūmai buvo ne šioje vietoje, o ant gretimos kalvos. Iš pradžių valdė Astikų giminė, vėliau nupirko Radvila Rudasis. Buvo momentas, kai dvaras buvo padovanotas vengrų karžygiui Bekešui, tuo metu vadovavusiam Lietuvos kariuomenei. Taip ėjo iš rankų į rankas, – sako L.Pusvaškienė.
– Čia yra tretieji dvaro rūmai, kuriuos XIX a. viduryje pastatė lenkų didikai Pac-Pomarnackiai. Dvaras yra itališkos vilos stiliaus ir buvo tapęs jų vasaros rezidencija.“
Remdamasi išlikusiomis nuotraukomis, Liuda aiškina, jog dvaras anksčiau buvo ypač prašmatnus – matyti, kad jame buvo pasiekta to laiko prabangos viršūnė.
„Buvo prikaupta įvairiausių meno dirbinių, dvaras garsėjo kaip turintis vieną didžiausių porceliano indų kolekcijų, turėta daug vertingų knygų, paveikslų, įrengtas rytietiškas kambarys. Kiekviena menė buvo apstatyta skirtingu stiliumi, turėjo savo temą. Deja, iš to laikotarpio liko nedaug originalių daiktų: didžiuliai originalūs ponios paveikslai, supamas krėslas ir pusė valgomojo stalo.
Jo kojos ir rėmas išliko, o stalviršį teko perdaryti. Patį stalą rado atsitiktinai palėpėje, užkištą tarp šlamšto. Kol negavo nuotraukų, net nesuprato, kad tai yra būtent tas stalas“, – teigia L.Pusvaškienė.