Aurimas Mikalauskas: Tu šiek tiek užsiminei apie dopaminą, kad pas tave buvo aukštas jo lygis darbe. Papasakok, kas tai yra? Kaip jis veikia? Kaip jį galime panaudoti savo naudai? Kuo tai susiję su priklausomybėmis?
Alfredas Chmieliauskas: Nagrinėdamas savo priklausomybes, bandydamas jų atsisakyti, atsirėmiau į biologinį dopamino veikimo efektą ir bandžiau suprasti iš biologinės pusės, kas mane verčia elgtis kažkaip. Traukia žinant, kad tas elgesys prives prie neigiamų pasekmių. Ir pradėjau domėtis dopaminu, daug skaityti, naudoti mokslinį elementą, kad išsiaiškinčiau.
Tai dopaminas yra, taip populiariai žinomas kaip kaifo molekulė, bet iš tikrųjų tai neteisingai apibrėžia. Dėl to, kad dopaminas yra gamtos būdas priversti mus elgtis teisingai. Tai yra siekio apdovanojimas. Gamta apdovanoja tavo siekį kažką daryti.
Pavyzdžiui, kai mes valgome, iš karto pasijaučiame geriau ir yra galvojančių, kad gal čia cukrus pradedamas įsisavinti. Tačiau dar niekas neįsisavinama, tu dar tik pradėjai valgyti, tu jau gauni dopaminą, nes gamta tave apdovanoja už teisingą elgesį – tu nemirsi, tu valgai, esi šaunuolis.
Lygiai taip pat ir seksas, dėl ko tai yra malonu, nes jo metu išsiskiria visas kokteilis hormonų, ne tik dopaminas. O pastarasis skirtas tam, kad sakytų, jog tu teisingai darai. Pavyzdžiui, yra kitas efektas, kuris vadinasi runners high. Kai tu bėgi, išsiskiria dopaminas, dėl to, kad tave skatina pakelti užpakalį nuo sofos, eiti daryti dalykus, stengtis ir tave iš karto apdovanoja, nors tu dar nieko nepadarei, bet tu teisingai elgiesi.
Tai yra toks bazinis gamtos mechanizmas, kuris rūpinasi, kad mes išliktume. Tačiau mūsų socioekonominis pasaulis nuhakino tą mechanizmą. Mes gyvename pasaulyje, kurį nuhakinome patys – mūsų institucijos ir maisto pramonė nuhakino.
Matyt, didžiausia pasaulio problema dabar yra nutukimas. Daugiau žmonių miršta nuo nutukimo nei nuo bado. Alkoholis, cukrus, diabetas, širdies ligos ir panašūs dalykai yra susiję su kompulsyvių dalykų vartojimu, kuris stovi ant dopamino pagrindo.
Lygiai taip pat, pavyzdžiui, ir Instagramas. Visos panašios kompanijos labai aktyviai išradinėja ir tobulina metodus – panaudoti dopamino sistemą tam, kad prisijaukintų nesąmoningą žmonių elgesį. Nėra net ką kalbėti apie lošimų industriją, pramogų industriją, televiziją ir pan. Mes gyvename pasaulyje, kuriame nesame prisitaikę gyventi, jis yra nuhakintas.
Ir čia yra labai įdomi vieta. Bandymas susiprasti savo gyvenime mane privedė prie šio supratimo, kad priklausomybė tai nėra kažkokia liga, kaip tai apibrėžia žodynas. Kai pasakai, kad tai yra liga, iškart žmones padaliji į dvi dalis: a) tie, kurie serga ir b) tie, kurie sveiki, nes čia yra tokia klasifikacijos problema.
Tuo tarpu faktas tas, kad priklausomybė yra skalė, kurioje esame mes visi ir to išvengti beveik neįmanoma. To priežastis – visų mūsų pagrindas yra dopaminas. Tas priklausomybių pagrindas būtent ir yra dopamino pagrindas. Tad esminis klausimas, kaip ant tos skalės būti sveikiau, kur ant jos būti, kaip išlaikyti sveiką protą, kai visa aplinka tave skatina pamesti protą. Labai įdomus klausimas ir užsiėmimas.
A. M.: Žmogus dopamino šuolius pajaučia du kartus – pirmą, kai žinai, kad dar tik gausi valgyti, antrą, kai jau gauni. Čia kaip daliai žmonių reikia būti susiplanavus kelionę, kad pagalvojus apie jos artėjimą gautų dopamino. Kartais tas antras šuolis būna net mažesnis, kai dar tik lauki.
A. C.: Vienas iš dalykų, kuriuos aš supratau domėdamasis apie dopaminą, stebėdamas savo gyvenimą, kad viena iš priklausomybių ir būdas gauti dopamino yra svajonės. Priklausomybės dažnai eina kartu, kai tu išgeri, valgai nesąmones, aš, pavyzdžiui, negaliu išgerti ir neparūkyti.
Lygiai taip pat tos svajonės, kur žmonės susitinka ir pradeda svajoti apie alternatyvias gyvenimo versijas, kurtis dalykus, kurie žino, kad nieko nedaro dėl įgyvendinimo. Gyventi pasaulyje, kaip vadinu tose Vidutiniškėse, kur jie turi vieną gyvenimą čia ir pastoviai svajoja apie kitą gyvenimą. Ta svajonė jiems pakelia jausmą, kad gal kažkada taip atsitiks ir jie pasakodami apie svajones gauna malonumą.
Pradėjau suprasti, kad čia blogas būdas gauti dopamino, svajonės irgi yra priklausomybė. Labai įdomu pagalvoti ne tik apie tuos visiškai akivaizdžius dalykus, bet ir apie sudėtingesnes koncepcijas, už kurių slepiasi lygiai toks pat mechanizmas.
A. M.: Aš alkoholį galiu labai gerai moderuoti, visiškai pamirštu apie jį ir prisimenu tik tada, kai kažkas kitas sako va, reikia atšvęsti. Tačiau kaip? Norėčiau kažkaip atsispirti tam alkoholio vartojimui.
A. C.: Aš dar truputį plačiau norėčiau pakalbėti apie pačią moderaciją. Kai kurių dalykų tiesiog negali nemoderuoti, pavyzdžiui, maisto. Tu turi valgyti. Su alkoholiu ir rūkymu – lengva, tu gali mesti. Darbo negali moderuoti, kažkiek dirbti vis tiek reikia.
Begalė žmonių turi problemą su maistu, kai valgo kompulsyviai, valgo ne dėl to, kad alkani. Man atrodo, kad Amerikoje apie 40 % žmonių yra nutukę. Didžiausia kompanija Europoje yra gaminanti vaistą, skirtą slopinti alkio troškimą ir gali būti, kad greitai pralenks ir tas, kurios kuria dirbtinį intelektą, nes nutukimas – žymiai didesnė problema. Ir vartojant šį vaistą prasideda moderacija, aišku, tu šiek tiek valgai.
Tas vaistas, man atrodo, legalus tik Amerikoje kol kas. Tačiau ta kompanija, kuri juos gamina, uždirba dvylika milijardų dolerių per metus ir tai tik Amerikoje. Ir jis kainuoja tūkstantį dolerių mėnesiui. Tačiau kai kainuos tik šimtą ir bus legalus visur, kompanija aplenks Google, Apple, Facebook ir t.t. pagal pelningumą, nes čia yra didžiausia problema.
Priklausomybės šiais laikais – didžiausios verslo galimybės, bet niekas nenori jų taisyti. Visi nori sukurti tą gerą moderacijos tabletę.
Tai va, kai kurių dalykų negali moderuoti, kad ir to paties maisto, bet juk daug žmonių valgo ir viskas tvarkoje. Tai taip pat gali galvoti ir apie alkoholį: gali gerti ir viskas bus gerai. Lygiai taip pat kai kuriose kultūrose buvo vartojamas kokainas ir jos išgyveno. Tai reiškia, kad net ir priklausomybes sukeliančius dalykus gali naudoti be priklausomybės. Bet nuo ko tas priklauso? Kaip tai padaryti?
Mano atsakymas slypi vaikystės traumų, neigiamų potyrių indekse. Viskas labai paprasta, tereikia atsakyti į dešimt klausimų ir gauni rezultatą nuo nulio iki dešimt.
Kiekvienas klausimas yra binarinis – taip arba ne. Jei surenki daugiau nei keturis, kad ir ką bedarysi, ar gersi alų, o gal rūkysi, tai taps neįtikėtino dydžio problema. Dešimt kartų didesne nei žmogaus, kuris atsakęs į klausimus surinko nulį balų. Čia ir yra atsakymas. Tai yra tavo situacijos, unikalios pozicijos gyvenime, tavo bagažo, su kuriuo tu ateini į šį gyvenimą, klausimas.
Tai nereiškia, kad alkoholis nieko nedaro. Maistas irgi – jis reikalingas, bet netampa automatiškai priklausomybe. Tačiau kodėl mes juos pradedame vartoti kompulsyviai? Dėl to, kad, matyt, bandome užmaskuoti kažkokį stresą. Čia sudėtingi dalykai.
Alfredas laidoje „Pradėk Iš Naujo“ dalijosi ne tik apie priklausomybes, jis atvirai kalbėjo ir kitomis daugeliui svarbiomis temomis: geros ir blogos šeimų paslaptys, laisvės troškimas, pinigai, karjera, depresija. Visa tai išgirsite laidoje čia. O jei norite sužinoti daugiau apie Alfredo požiūrį į dėmesį ir kontrolę, buvimą Instagrame, darboholizmą, Cambridge Analytica skandalą, krizes šeimoje, priklausomybę nuo streso, kančią, prasmę ir kt. – spauskite čia, kur rasite pokalbio tęsinį, skirtą ištikimiausiems laidos žiūrovams.
