„Nelietuviška“, „tikra“, „kitokia“ – taip apie Martyną ir grupę „Kartą Amerikoj“ sako klausytojai – ne tik atsitiktiniai praeiviai, bet ir grupės koncertuose jau ne kartą lankęsi gerbėjai. Šiuo metu trio pristato naują albumą ir į savo pasirodymus kviečia ne tik didžiųjų Lietuvos miestų, bet ir mažesnių miestelių publiką.
„Esu muzikė, dainuoju nuo mažens, groju kontrabosu, kuriu dainas, tekstus, aranžuoju muziką – žodžiu visų muzikinių veiklų, ką yra tekę ar tenka daryti gyvenime net neišvardinsi. į Klaipėdą iš savo gimtojo Kretingos rajono atklydau prieš 18 metų, nes norėjau mokytis muzikos. Dabar dirbu Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre (orkestre ir administracijoje)“, – pasakojo pašnekovė ir pridūrė, kad savęs paieškų kelias buvo ilgas ir, kaip menininkam neretai nutinka, – sudėtingas.
„Klausiate, ar jau radau save? Šiandien – taip. Rytoj – pažiūrėsim. Šiandien mes kartu su retro svingo kabareto grupe „Kartą Amerikoj“ ruošiamės debiutinio albumo „Olden days“ pristatymui per Lietuvą. Albumas – jau sukurtas, tik dar reikia pabaigti įrašus, taigi intensyviai dirbame“, – apie artimiausius planus kalbėjo Martyna.
Lyg iš kito laikmečio
Grupė „Kartą Amerikoj“ – jos kūdikis. Pasak kūrėjos, šio projekto idėja jos viduje gyveno jau seniai. „Nėra konkrečios datos ar istorijos, kada atsibudau ir nusprendžiau – „bursiu retro sving kabaret trio!“ Dar vaikystėje žiūrėdama kino filmus per televizorių žavėjausi amerikietiška kultūra. Ypatingai mėgau senus kino filmus, tuos juodai baltus. Patiko man juose to laikmečio aktorių/personažų manieros, kalbėjimo būdas, apsirengimo stilius, elegantiški rūbai, skrybėlės, perliukai, aukštakulniai bateliai, pastatų interjeras, baldai ir taip toliau. Jau tuomet sakydavau, kad mano svajonių šalis yra – Amerika. Ypatingai žavėjo 1920-1960 m. muzika.
Pradėjau „gaudyti“ jų atliekamus muzikos kūrinius, ėmiausi ieškoti jų įrašų, muzikos natų, fonogramų, pradėjau pati juos dainuoti. Ir ta „amerikietiškumo“ manija su metais manyje tik stiprėjo. Galiausiai, dirbdama bibliotekoje, buvo laikotarpis kai atsidūriau tam tikroje asmenybinėje duobėje, tuo tarpu išgyvenau ir kūrybinę kaip atlikėjos krizę, o viduje išsigrynino jausmas ir supratimas, ko išties norėčiau. (Tai vyko ne todėl, kad bibliotekoje įkritau į krizę, o todėl kad būdama krizėje atėjau į biblioteką tam, kad išsivalyčiau)“, – atvirai pasakojo Martyna.
Galvodama apie būsimą grupę ji sako žinojusi, kad tai turi būti retro, taip pat – kad ji ne tik dainuos, bet ir gros kontrabosu.
„Dainuoti ir groti vienu metu panašaus stiliaus muziką buvo sena mano asmeninė svajonė. Viskas prasidėjo nuo vienos dainos – Meghan Trainor koverio „All about the bass“. Viena pati pradėjau repetuoti ir svajoti apie kitus grupės narius, galvoti, kokie tai galėtų būti instrumentai, kiek jų, koks stilius ir taip toliau. Tada sutikau savo gyvenimo partnerį – Egidijų, su kuriuo viskas pamažu ir pradėjo judėti pirmyn. Nuo jaunystės jis svajojo groti būgnais. Įsigijęs amerikietišką būgnų komplektą jis pradėjo mokytis. Tai tęsėsi kurį laiką – po gerų metų, kitų, pradėjome kviestis pabandyti parepetuoti vieną kitą kolegą“, – apie pradžią pasakojo Martyna.
Dainuoti ir groti vienu metu panašaus stiliaus muziką buvo sena mano asmeninė svajonė.
Ilgai ieškoję pianisto 2020 m. rudenį pradėjo repetuoti su Klaipėdoje gyvenančiu, teatro koncertmeisteriu Carmelo Giuseppe Longo, tačiau jis netrukus gavo darbo pasiūlymą Vilniuje ir išvyko. Įsibėgėjus karantinui 2021 m. į Klaipėdos muzikinį teatrą atvyko dirbti amerikietis pianistas – Christopher Cooley. „Tai mūsų šansas“, – pagalvojau“, – prisiminė Martyna. Užsimezgusi draugystė davė vaisių – su Christopheriu gimė pirmoji autorinė grupės daina „Olden days“. Deja, prasidėjus karui Ukrainoje amerikietis išsigando artimos geografinės karo lokacijos ir labai greitai „pakėlė sparnus“ į Ameriką.
„Bet į pamėgtą Klaipėdą grįžo italas Carmelo ir prisijungė prie mūsų su Egidijumi. Kadangi Carmelo itin kūrybingas žmogus ir labai lengvai kuria dainas – pasipylė autoriniai kūriniai. Tiesa, ir su Christopheriu toliau bendraujame – jis yra mūsų dainų pagrindinis tekstų autorius. Pirmasis albumas – bendras mūsų visų darbas. Jo pristatymo koncertuose visoje Lietuvoje laukiame visų jau šį rudenį“, – kalbėjo „Kartą Amerikoj“ siela Martyna.
„Iš mūsų žmonės laukia linksmų dainų“
Karjerą pradėję nuo svingo „šlagerių“, dabar muzikantai daugiausia atlieka savo dainas. „Mūsų autorinės dainos – tai retro, sving, kabaret stiliaus kūriniai. Kiekviena daina su atskira savo pasakojama istorija, kaip mažas spektaklis. Jos dažniausiai žaismingos, nuotaikingos, labai mėgstame kurti dainas apie įvairias transporto priemones ir apie tai, kaip vis norime nuvykti į Ameriką. Turime keletą ir „rimtesnių“, solidesnių autorinių kūrinių. Vienas iš jų – mano pačios parašyta daina „Sunflowers“ apie karą – ją įkvėpė karas Ukrainoje. Daina labai gili, stipri ir paliečianti, tačiau ją vengiame atlikti koncertuose – žmonės laukia iš mūsų linksmesnių dainų“, – savo publikos pomėgius jau žino Martyna.
Labai didelį dėmesį grupė skiria vaizdo klipų filmavimui. „Kiekvienas iš jų mums tuo metu – pats svarbiausias, į kiekvieną žiūrime taip, lyg tai būtų mini filmas su savo istorija, stengiamės kiek įmanoma perteikti retro laikus, renkame reikiamus rūbus, rekvizitus. Klipų filmavimuose kartais įtraukiame nemažai pažįstamų ir net nepažįstamų žmonių, kurie noriai filmuojasi. Taip pat žmonės noriai paskolina tam tikrus rekvizitus, senus daiktus klipų filmavimams. Džiaugiamės galėdami ir tokiu būdu populiarinti savo dainas ir retro muziką. Daugumą mūsų klipų filmuoja ir montuoja būgnininkas Egidijus“, – pasakojo pašnekovė.
Gerbėjai – „nuo šiandien“
Martyna neslepia suprantanti, kad išpopuliarėti Lietuvoje, grojant amerikietišką „anų laikų“ muziką, nelengva.
„Iš tiesų bet kokia muzika, kuri nėra popsas, sunkiai skinasi kelią Lietuvoje. Bet ir ne tik joje. Lietuvoje truputį sunkiau, nes žmonių mažiau. Patys suprantame, kad retro muzikos gerbėjų, kiek jau yra Lietuvoje, tiek – daugiau nebus. Tačiau po gerų koncertų kaskart įsitikinu, kad žmonės, gavę gerą dozę kokybiškos muzikos, su geru pateikimu ir gera nuotaika, pradeda ją mėgti. Aš kartais klausiu, kiek klausytojų čia, salėje, yra retro stiliaus muzikos gerbėjų, o jiems pakėlus rankas pasitikslinu: „O gerbėjai esat nuo seniai ar nuo šiandien?“ Tai, žinokite, visada atsiranda tokių, kur nuo šiandien“, – juokiasi Martyna.
Aš kartais klausiu, kiek salėje yra retro stiliaus muzikos gerbėjų, o jiems pakėlus rankas pasitikslinu: „O gerbėjai esat nuo seniai ar nuo šiandien?“ Tai, žinokite, visada atsiranda tokių, kur nuo šiandien“, – juokiasi Martyna.
Vienas iš grupės išskirtinumų – ne tik dainuojanti, bet ir kontrabosu grojanti mergina. Martyna sako, kad kitaip savęs net nebeįsivaizduoja – dainavimas ir kontrabosas jos gyvenime visada ėjo šalia vienas kito: „Kai dainuoju – ilgiuosi kontraboso, kai groju – ilgiuosi dainavimo. Būtent dėl šios priežasties ir kilo mintis apie tokią grupę, kaip „Kartą Amerikoj“. Tačiau mano veikla neapsiriboja vien grojimu ir dainavimu, aš galiu daug daugiau (juokiasi – past.) Gyvenime esu ir apšvietimo techniką čiupinėjusi, ir renginius garsinusi, juos organizavusi, dirbau mokytoja, darau įvairius organizacinius ir vadybinius darbus. Na, bent kol kas, kol dar nesame tikros žvaigždės.“
Koncertai – tarsi „stand up“ pasirodymai
Dalyvavusieji grupės koncertuose juos prisimena kaip su niekuo nepalyginamus, nes juose reikia ne tik klausytis, bet ir dalyvauti. Martyna patvirtina, kad to siekia sąmoningai: „Labiausiai nenorėtume, kad žmonės, klausydamiesi mūsų, nuobodžiautų ar užmigtų. Todėl darome viską, kad klausytojus linksmintume ir įtrauktume. Mūsų atliekama muzika nėra populiarioji, tačiau ir populiariosios muzikos geri atlikėjai stipriai dirba su šou elementais, bendrauja su publika ir renka pilnas sales ir arenas. Taigi – mokomės iš geriausių. Tiesą sakant, jau kurį laiką pati sekdama koncertų eigą jaučiuosi tarp koncerto ir standup‘o ribos, bet jeigu žmonėms tai patinka, matyt, viskas su mumis yra gerai“, – atviravo pašnekovė.
Koncertuoti J.Basanavičiaus gatvėje negėda
Dalis grupės gerbėjų pirmą kartą juos išgirdo ne koncertų salėje ar klube, bet Palangoje, kur jie porą vasarų grojo gatvėje. Nors kai kuriems atlikėjams ir muzikantams tokia patirtis nebūtų priimtina, Martyna užtikrina – „mes dėl to tikrai nesigėdijame“:
„Žiūrime į tai kaip į repeticiją, kaip į gerą laiko praleidimo būdą, reklamos būdą, viešųjų ryšių palaikymo akciją. Grojant Palangos J.Basanavičiaus gatvėje apima labai geras jausmas, kai ratu apstoja daugybė žmonių ir klausosi mūsų kaip tikrame koncerte. Smagu parodyti save platesnei auditorijai, nei tik tiems, kurie tikslingai ateina į mūsų koncertus. O Palangoje vasarą netrūksta įvairiausių žmonių iš įvairių Lietuvos kampelių ir ne tik Lietuvos! Daugelis iš jų dar, matyt, ilgai nebūtų apie mus išgirdę. O dabar – ir žmonėms koncertas, ir mums reklama“, – apie dvigubą naudą kalbėjo grupės „Kartą Amerikoj“ narė.
Ji neslėpė, kad kol kas visiems jos nariams grupės veikla – tik priedas pagrindinių veiklų: „Tačiau tai nekeičia fakto, kad man – tai didelė širdies dalis.“
Linksmi ir energingi retro swing kūriniai puikiai tinka ir privačioms šventėms. Martyna neslepia, kad kurį laiką tai tikrai buvo jos ir gyvenimo bei scenos partnerio Egidijaus gyvenimo dalis.
„Esame nemažai koncertavę gimtadieniuose, vestuvėse. Tai įdomus ir pelną nešantis užsiėmimas. Tačiau faktas, kad tokiose progose negali groti ir dainuoti tai, kas tau patinka, o turi prisitaikyti prie užsakovo poreikių. Prieš kelerius metus nusprendėme, kad esame gyvo garso retro muzikos grupė ir koncertuosime ten, kur mūsų laukia. Dabar kartais grojame gimtadienio šventėse, bet tik ten, kur mūsų tikrai nori ir mus pakviečia. Pernai vasarą Kroatijoje grojome per vestuves – buvo labai įdomi patirtis. Tą dieną, kol atlikome garso patikrą, mūsų pianistui Carmello, ten, prie Viduržemio jūros gimė dainos „Ship song“ melodija. Visgi, mūsų muzika nėra skirta šokių vakarėliui. Mūsų programa – koncertinė, skirta klausymuisi, dalyvavimui kartu“, – pasakojo Martyna.
Vertindama savo patirtį, grojant privačiose šventėse, ji svarstė, kad užsakovų požiūris priklauso ne nuo laikmečio, bet pačių užsakovų: „Visais laikais būdavo malonių užsakovų, kurie apie viską pagalvoja ir supranta, kad muzikantai atvyko sunkiai dirbti. Tačiau būna ir tokių, kurie net kavos nepasiūlo visą vakarą. Taigi, čia ne laikmečio problema, o kiekvieno žmogaus sąžinės. Faktas, kad gyvais instrumentais grojantį muzikantą klausytojai gerbia labiau nei tokį, kuris dainuoja prie kompiuterio.“
Kaip atrodytų gastrolės Amerikoje?
Vieną didžiausių svajonių ir tikslų jau pasiekusi – sukūrusi albumą ir besiruošianti į jo pristatymo turą Martyna sako, jog jau svajoja ir apie naujus dalykus.
„Žinote, tikslų būna įvairių. Būna, jie keičiasi. Kartais kopi, kopi į kokį kalną ir pusiaukelėje pamatai kitą – įdomesnį, aukštesnį. Tai tenka nulipti žemyn ir pakeisti kalną. Svajoju bent kartą nukeliauti į Ameriką, o dar geriau – su visa grupe „Kartą Amerikoj“. Turime planų ir jau naujų melodijų ir antram albumui. Bet iki to dar reikės turą per visą Lietuvą apvažiuoti. Manau, kad užtruksime apie porą metų. Tai tuo tarpu bus galima tą antrą albumą paruošti. Turas pasibaigė – tegyvuoja turas“, – kalbėjo kūrėja ir pasvajojo, kaip atrodytų „Kartą Amerikoj“ koncertinis turas, jei jis vyktų Amerikoje:
„Kasnakt koncertuotume vis kitame dūmuose paskendusiame džiazo klube Niujorke, gyventume prabangiame viešbutyje. Lankytumėmės Holivudo muziejuje, bendrautume su žurnalistais, gertume „Krikštatėvio“ kokteilius ir rūkytume cigarus. Turiu svajonę kada nors senatvėje parduoti viską, ką pavyko užgyventi, ir išvykti gyventi į Niujorką, nusipirkti ten butuką kokiame nors viešbučio tipo name su marmuro plytelėmis ir kostiumuotais apsaugos darbuotojais... Jeigu šis planas nepavyks, tiks ir vila Italijoje ar Kroatijoje kalnuose, prie Viduržemio jūros. O jei ir tai neišdegs, užteks ir Kartenos slėnio“, – juokėsi Martyna.
