Politikas padėti neatsisako
Tai, kad Antanas yra politiko ir verslininko Antano Guogos (45 m.) brolis – netikėta, mat daug informacijos apie politiko šeimą viešoje erdvėje nėra.
Nepaisant to, kad abiejų vyrų motinos – skirtingos, tai netrukdė ir netrukdo broliams palaikyti santykius. Tiesa, dėl politiko užimtumo susitikimai nėra tokie dažni.
Antanas pasakoja, kad jaunesnysis brolis jam padeda ir keliauti po pasaulį – mat plaukimo maratonų Lietuvoje daug nevyksta.
Tačiau dažnai prašyti pagalbos Antanui vyresniajam nesmagu. „Kartą, kai buvom pas Antaną Anupriškėse, kol pavalgėm, jis sulaukė gal 20 skambučių, ir visi skambintojai prašė paramos“, – sakė A.Guoga, primindamas, jog jo tėvo vardas – taip pat Antanas.
Tiesa, broliui politikas padėti niekada nebuvo atsisakęs.
Plauks Pietų Korėjoje
A.Guoga yra nuplaukęs 89 maratonus. Jo svajonė – nuplaukti šimtą.
Antanas yra plaukęs ne tik Lietuvoje, mat čia tiek plaukimo maratonų tiesiog nevyksta. Svarbiausia maratono taisyklė – jis vysta atviruose vandens telkiniuose ir niekada baseine. Maratonai būna įvairių atstumų – dažniausiai nuo pusantro iki 10 kilometrų.
A.Guoga yra apkeliavęs ir nemažai pasaulio – jis plaukė Naujoje Zelandijoje, Kanadoje, Ispanijoje ir kitose šalyse, o rugpjūčio mėnesį vyks į Pietų Korėją.
Plaukikas suskaičiavo: jei viskas gerai, šimtasis jo maratonas bus kitais metais Plateliuose.
Tai – seniausias, jau 38 kartus surengtas Lietuvos plaukimo maratonas. Jis buvo pirmasis, kurį įveikė A.Guoga. Beje, vienintelis A.Guoga jame dalyvavo visus 38 metus ir nepraleido nė vieno.
Į treniruotes – po operacijos
Praėjusią savaitę 71 metų gimtadienį atšventęs A.Guoga tvirtina, kad 100-ąjį maratoną plauks, jei tik leis sveikata.
„Plaukimu užsiimsiu tiek, kiek Dievulis leis. Turiu slaptą mintį – noriu būti pirmasis Lietuvoje, kuris išplauks 100 maratonų. Lietuvoje tokių nėra, ir sandėly nėra. Plauksiu šimtąjį, jei Jis nepasakys, kas pareik, šaukštą padėjęs. Ir reikės eiti“, – kalbėjo plaukikas.
Antanas svarsto, kad bet kada gali atsinaujinti prieš trejus metus atrasta onkologinė liga. Tada jam teko ištverti ir operaciją, ir pooperacinį periodą.
Tada, pasakojo jis, medikai vos suspėjo – dėl itin suprastėjusių tyrimų rezultatų Antaną operavo nedelsiant.
Turiu slaptą mintį – noriu būti pirmasis Lietuvoje, kuris nuplauks 100 maratonų.
„Į plaukimo treniruotes sugrįžau maždaug po pusmečio“, – sakė sportininkas.
Plaukti pradėjo vaikystėje
Beveik kasdien Antanas treniruojasi. Tą jis daro Kaune esančiame „Girstučio“ baseine. Vienos treniruotės metu kaunietis nuplaukia apie pusketvirto kilometro.
Beje, per visą savo plaukiko karjerą per varžybas A.Guoga yra nuplaukęs apie 600–700 kilometrų. Mat jie skaičiuojami ne tik maratonuose, bet ir baseinuose vykstančiose varžybose.
Mokytis plaukti kaunietis pradėjo dar mokykloje, maždaug nuo 12 metų, tačiau apie rimtesnį sportą ir rezultatus tada minčių nebuvo. Vėliau – pertrauka.
Pirmąjį savo maratoną Antanas plaukė prieš 37 metus Plateliuose. Tada, prisimena, buvo lūžusi koja, tad plaukti teko su gipsu.
„Tris ketvirtadalius distancijos su gipsu pirmavau, o paskui prisipildė vandens. Manęs trise iškelt iš vandens negalėjo – apie 70 kilogramų vandens prisirinko“, – prisiminė plaukikas.
Nuo to laiko Antanas plaukti taip ir nenustojo.
Apdovanojo kaip vyriausią plaukiką
Kai šiemet A.Guoga nuvyko į plaukimo maratoną Lenkijoje, organizatoriai pasiteiravo, ką šis atlydėjęs – mat tokio amžiaus plaukikų nėra daug.
„Mano plaukimo greitis yra maždaug 3 kilometrai per valandą. Aš jau silpnai plaukiu, o kartą mane apdovanojo kaip vyriausią. Sako, tokie pas mus visi jau išmirę“, – juokėsi kaunietis.
Manęs trise iškelt iš vandens negalėjo – apie 70 kilogramų vandens prisirinko.
Labiausiai aplinkiniai stebisi, kai A.Guoga plaukia ilgus atstumus – 5 kilometrus. Apskritai kalbant apie plaukikus – jau nuo 25 metų amžiaus jie priklauso plaukimo veteranų kategorijai.
Teko dirbti ir gelbėtoju
Kaune Antanas gyvena su žmona, o pora užauginusi keturis vaikus – sūnų ir tris dukras. Jie jau – savarankiški, turi ir savo vaikų.
Be tėvo augęs vyras už vietą po saulę kovojo pats. Kalbėdamas apie savo gyvenimą kaunietis pasakoja, kad dirbti jis pradėjo anksti – dar neturėdamas nė 16-os metų: „Įsidarbinau Politechnikos instituto Statybos fakultete. Tai buvo darbas puse etato. Išnaudojimas buvo didelis, negalėjo manęs aštuonias valandas versti dirbti, o mokėti atlyginimą už dalį etato“, – kalbėjo A.Guoga.
Net tris dešimtmečius Antanas dirbo gelbėjimo stoties viršininku Lampėdžiuose.
Vėliau jis dirbo „Kauno audiniuose", taksi parke, elektros tinkluose. Vėliau sekė tarnyba sovietų armijoje, po jos – darbas mėsos kombinate.
Tada, prasidėjus Lietuvos kovai už nepriklausomybę, Antanas buvo savanoris ir svarbų Lietuvai laiką leido prie Aukščiausiosios Tarybos. Jam teko saugoti bei iš pastato išlydėti ir aukšto rango politikus.
Net tris dešimtmečius Antanas dirbo gelbėjimo stoties viršininku Lampėdžiuose. Jam ne kartą teko į krantą traukti drąsuolius, nuplaukusius per toli.
„Šaukiu nuo kranto: jau parodei, kad nemoki plaukt. O dabar atgal į krantą. Jei neklauso – nuplaukiu, duodu oro (panardinu) ir partempiu į krantą“, – juokėsi kaunietis.
Antanas prisimena, kad į Lampėdžius atvažiuodavo ir tuomet Kauno nusikalstamo pasaulio lyderiu vadintas Henrikas Daktaras.
„Kartą, kai buvo pakeltas pliažo užtvaras, jis įvažiavo į teritoriją. Priėjau ir pasakiau, kad čia negalima. Tada atsiprašė ir išvažiavo. O jo šestiorkės tai keldavo triukšmą, kai atvažiuodavo. Tada pagrasindavau, kad paskambinsiu Henytei“, – darbą Lampėdžiuose prisiminė A.Guoga.
