„Net ne vieną, o 7 įvairių dydžių jojo gentainius radau. Būkite pažįstami – paprastasis taukius“, – socialiniame tinkle džiūgavo moteris.
Ji 15min išpažino, kad jau kurį laiką seka feisbuko grupę „Grybautojai be kibirų“ ir iš ten nuotraukas keliančių žmonių žinojo, kad šis grybas labai retas, kad žmonės ten kažkur į Lietuvos pakraštį važiuoja jo specialiai ieškoti.
„Todėl, galite tik numanyti, kaip nustebau, kai vaikščiodama Šventos pažintiniame mitologiniame take, pamačiau kažką panašaus. Apžiūrėjau, nufotografavau ir pasidalinau su feisbuko „grybautojais“, – įspūdžiais dalijosi pašnekovė.
Fotografuoti mėgstanti vilnietė į gamtą kaskart išsiruošia su krepšiu, o kitoje jos rankoje būna fotoaparatas: „Pažįstamus grybus dedu į krepšį, o nepažįstamus arba nevalgomus nufotografuoju (jei jie fotogeniški) ir palieku ramybėje.
Užkietėjusia grybautoja manęs nepavadinsi, aš greičiau vaikščiotoja miškais, o grybai man kaip papildomas bonusas prie malonumo būti gamtoje. Gaminti aš jų nemoku, tai dažniausiai laimikis atitenka anytai.“
„Taukius yra Raudonosios knygos grybas. Gamtoje jis retas, paskutiniu metu gal tik dažnesnis dėl klimato kaitos, bet apie jokį jo vartojimą nė kalbos negali būti (net jei būtų valgomas, o nėra)“, – apie vilnietės laimikį pasakojo žymi botanikė Jurga Motiejūnaitė.
Mikologai ilgai manė, kad ši grybų rūšis visiškai išnykusi. Bet praėjus daugiau kaip 30 metų, jie Lietuvoje vėl buvo surasti.
Šie grybai auga pavieniui ar grupėmis ant miško paklotės, tarp spyglių ir samanų, taip pat ant dirvožemyje susikaupusios pūvančios medienos.
Dažniausiai jie sutinkami brandžiuose eglynuose ir jų pakraščiuose.
Šio grybo drebutinė masė, mokslininkės tikinimu, yra vadinama „žemės taukais". Tačiau kitose vietovėse „žemės taukais" vadinama paprastosios poniabudės drebutinė masė.
