Dvejus pastaruosius metus Eglė kartu su vyru argentiniečiu muzikantu Estebanu Colucci gyvena Kaune. Pora apsistojo V.Putvinskio gatvės istoriniame name, o sprendimą iš Buenos Airių sugrįžti į nepalyginamai ramesnį ir mažesnį Kauną jiedu priėmė ieškodami ramesnio gyvenimo gimus dukteriai.
Įsigijo bilietą aplink pasaulį
Pažintį su pasauliu Eglė pradėjo 2004 metais, kai išvyko į rezidenciją Japonijoje. Tekančios Saulės šalyje menininkė tapė, ruošėsi parodoms, organizavo įvairias kultūrines veiklas.
Po viešnagės Japonijoje Eglė nutarė metus laiko skirti sau ir, kaip sako pati, įsigijo kelionę aplink pasaulį.
„Tai buvo toks bilietų paketas, kurį nusipirkęs skrendi negrįždamas į tą pačią vietą, o maršrutą pasirenki. Mano maršrutas prasidėjo nuo Paryžiaus, tada – Meksika. Iš čia savarankiškai turėjau nuvykti iki Panamos, o iš jos skrydis į Ekvadorą. Nuo čia iki Čilės ir vėl reikėjo nusigauti pačiai. Toliau – Naujoji Zelandija, Australija, Tailandas, Nepalas, Indija“, – pasakojo E.Colucci.
Pasak Eglės, daugiausiai laiko ji praleido Nepale ir Indijoje, taip pat Lotynų Amerikoje. Tačiau tokiai kelionei, sako pašnekovė, vienų metų mažai.
„Tada toks bilietas aplink pasaulį kainavo apie du tūkstančius eurų. Sakau tai visų pirma dėl to, kad žmonės galvoja, neva aš – kažkokia milijonierė. Manau, kad gyvendamas Lietuvoje išleidi daugiau, nei išvykęs į tokią kelionę“, – sakė E.Colucci.
Kelionėje patyrė pavojų
Eglė sako, kad ši jos patirtis buvo neįkainojama, tačiau jei tektų tokią pačią kelionę rinktis dar kartą, ji jos nebekartotų.
„Jei tada apie pasaulį būčiau žinojus tiek, kiek žinau dabar! Pavyzdžiui, viena važiavau į Hondūrą. Buvo labai pavojingų situacijų, ir aš, nežinodama tų šalių baisybių, viena keliavau. Tai absurdas – vienai merginai vykti į tokias šalis“, – kalbėjo Eglė.
Pati pavojingiausia situacija, į kurią pateko Eglė, buvo Čilėje. Gatvėje į ją tiesiog nukreipė ginklą ir atėmė visus su savimi turėtus daiktus.
Labiausiai lietuvei gaila kelionės dienoraščio, kuriame ji ne tik aprašė savo patirtis, bet ir buvo užsirašiusi sutiktų ir pažintų žmonių, su kuriais grįžusi į namus ketino palaikyti ryšį, kontaktus.
Kaunietė pasakojo, kad kelionėje jai padėjo daug žmonių, todėl grįžusi į namus ji norėjo jiems išsiųsti nedideles dovanas. O savo sukauptas kelionių istorijas ji planavo paversti knyga.
„Tai buvo tiesiog apiplėšimas gatvėje. Lotynų Amerikoje daug kas turi ginklus, užpuolimai gatvėje dažni. Po šio įvykio pradėjau visko bijoti. Atsirado baimė skrydžiams, kelis mėnesius sapnuodavau košmarus ir drebėdavau naktimis“, – kalbėjo E.Colucci.
Dar viena nesaugi šalis – Hondūras, kur, pasak Eglės, vos išėjus į gatvę jauti, jog čia – apstu problemų.
Keliaudama susižavėjo Argentina
Keliaudama po pasaulį Eglė pamilo vieną iš aplankytų šalių. Tai Argentina. Todėl kiek vėliau, 2009 metais, ji apsistojo beveik tris milijonus gyventojų turinčiame Buenos Airių mieste.
Lietuvoje architektūros studijas baigusi Eglė Argentinoje svajojo apie tapybos studijas. Įstoti nepavyko, mat Eglei pritrūko vidurinės mokyklos diplomo.
„Kitaip tariant, vidurinės mokyklos baigimo Lietuvoje man neužskaitė. O mokytis ten vidurinėje, turint aukštojo mokslo diplomą, man nesinorėjo“, – juokėsi kaunietė.
Besiruošdama stojimui Eglė susipažino su būsimuoju savo vyru muzikantu Estebanu. Vyras tame pačiame universitete, kuriame norėjo studijuoti Eglė, buvo baigęs studijas ir lietuvei padėjo tvarkyti stojimui reikalingus dokumentus.
Vyras groja klasikine gitara, yra surengęs nemažai koncertų Kaune ir Vilniuje, groja ne tik Lietuvoje, – pasakoja Eglė apie argentinietį vyrą.
Pora susituokė 2011 metais ir iki 2017 metų gyveno Argentinoje, kol nutarė kraustytis į Lietuvą.
„Mums čia yra daugiau galimybių. Argentinoje aš kiek egzotiška lietuvė tapytoja, man sudėtinga siųsti darbus į užsienį, ten sunkiau surengti parodas. Lietuvoje viskas lengviau.
Vyras čia irgi jaučiasi gerai. Jis groja klasikine gitara, yra surengęs nemažai koncertų Kaune ir Vilniuje, groja ne tik Lietuvoje, bet ir Estijoje, Vokietijoje. Dabar jis labiau dirba su įrašais“, – pasakojo E.Colucci.
Gyventi Lietuvoje yra paprasčiau dar ir todėl, kad čia – viskas arti.
Argentinoje, norėdama nuvažiuoti į draugės gimtadienį, vien kelionei Eglė turėdavo sugaišti apie pusantros valandos, o Kaune tam užtenka dešimties minučių.
Grįžo neišmokusi tango
Argentinoje Eglė buvo nutarusi mokytis aistringojo tango. Tokia idėja jai gimė tada, kai pirmą kartą apsilankė šalyje.
„Pamaniau, kad būsiu labai originali ir mokysiuosi tango. Vėliau supratau, kad tą daro milijonai, ir tango pamokos ten yra visiška komercija. Pastatyti didžiuliai viešbučiai, verslai vien tik tokiems, kaip aš“, – sakė Eglė.
Tiesa, mokytis ji buvo pradėjusi, o netrukus suprato, kad tai – ne jai. Kilo rūpesčių ir dėl partnerio, nes Eglės ūgis – 181 centimetras.
„Kai pradėjau lankytis tango diskotekose, kur žmonės susirenka šokti, susidūriau su įtampa, kurios aš negalėjau peržengti.
Į tave vyrai visų pirma nori pasižiūrėti: kaip tu šoki, koks tavo lygis, ir tik tada galbūt tave pakvies. Ir apkalbinėja, kaip kas šoka“, – pasakojo E.Colucci.
Svarbu ne tik pats šokis. Argentiniečiai šokti tango moterį kviečia žvilgsniu, kurį ji turi suprasti ir tokį kvietimą priimti.
„Ten nėra taip, kad prieina ir paduoda ranką. Ten yra metamas tam tikras žvilgsnis. Man tai per sudėtinga. Gal šiam šokiui reikia labiau savimi pasitikinčios, gal – kitokio būdo moters?“ – juokėsi E.Colucci.
