„Jeigu varnėnas nėra iš po žiemos išsivalęs inkilo, patelės gali ir nesulaukti.
Iš po praeito sezono lizde likę parazitai nesužavės nė vienos potencialios varnėno partnerės, nes tai pakenktų būsimiems jaunikliams“, – sako Lietuvos ornitologų draugijos ornitologas, edukatorius Gediminas Petkus.
Taigi pirmiausiai, ką padaro pavasarinę varnėno giesmę išgirdusi patelė, įvertina inkilėlio vidų.
Jei patinėlis susitvarkęs, tuomet jau, kaip sako mokslininkai, varnėnė estetė klausys, ar harmoninga potencialaus vyro giesmė, bet jei jis nesusitvarkęs inkilo, ši nesvarbi.
Esminis faktorius – estetikoje
„Taigi, tik atsižvelgusi į kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, patelė pasirinks, ar kartu gyvens“, – apie varnėnams įprastus poravimosi ypatumus pasakoja G.Petkus.
Prie asmeninio ornitologo inkilo varnėnas taip pat jau sukinėjasi ir lūkuriuoja, kada pasirodys jo išrinktoji ir įvertins įdėtas pastangas.
G.Petkus juokiasi, kad įvertintas neliks ir jo darbas, nes būtent jis po žiemos inkiliuką varnėnams išvalė, taigi galimai jau prisidėjo prie būsimų varnėnų santykių sėkmės.
Kiekvienas veiksmas, ornitologo tikinimu, šiuo ypatingu laiku svarbus. Štai savo sukiojimusi prie inkilėlio varnėnas būsimajai tarsi sako: „Jau esu šiltą vietelę suradęs“. Patelė nebūtinai jį pasirinks, bet, ar atitinka jos lūkesčius, pasitikrins.
Anot G.Petkaus, visoms moterims patinka rodomas dėmesys, taigi ir paukščiai savo partnerėms rodo dėmesį, dovanoja dovanas.
Kaip pavyzdį jis mini gandrą, kuris patelei įteikia augalo šakelę ar žagarą (juo patelė gali papuošti lizdą). Paprastosios medšarkės patinėlis dovanų atneša kamanes, vabzdžius ar driežus, įprastai pasmeigtus ant šakelės, o patelė įvertina, ar pakankamai dovanotojas darbštus, ar pajėgs būsimą šeimą aprūpinti maistu.
„Nustebsite, bet gėlių puokštė antrajai pusei galima ir paukščių pasaulyje, tiesa, ji bus dumblių pavidalu.
Štai ausuotasis kragas po vestuvinio šokio, kai gražiai prabėga savo plaukmenimis virš ežero, iš jo dugno ištraukia dumblių ir įteikia savo mylimajai.
Patelė gali tai panaudoti kaip būsimą lizdo medžiagą, tuo metu žuvėdros ir tulžių patinai patelėms parneša po žuvelę.
Kaip jau supratote, visos paukščių rūšys meilę ir dėmesį reiškia savais bajeriais: kas giesmele, kas šakele ar ypatingu skrydžiu.
Na, o kol patelės dovanas tyrinėja ir apžiūrinėja, patinėliai jas apvaisinti bando. Per daugelį metų tokie evoliucijos mechanizmai susiformavo“, – apibendrina pašnekovas.
Tuoktuvės jau vyksta, reikia inkilų
Gamtoje, ornitologo teigimu, jau prasidėjusios paukščių tuoktuvės, tą galima girdėti ir vaikštinėjant miške, todėl verta suskubti kelti ir inkilėlius. Įprastai lietuviai tą daro lygiadienį, bet tinkamos tam ir kitos ankstyvo pavasario dienos.
Pasak G.Petkaus, skirtingoms paukščių rūšims keliami ir skirtingo dydžio inkilai, kurie gali būti pagaminti aš lentų arba išskobti iš medžių kamienų.
Pašnekovo tikinimu, paukščiai patys pasirenka inkilą, kuriame perės: „Zylė tikrai neįsikurs varnėnui skirtame inkile, o pastarasis irgi neužsuks į skirtą zylei. Musinukėms ir zylėms inkilo landos skersmuo turėtų būti 3,0–3,5 cm, varnėnams – 4,5–5,0 cm, naminėms pelėdoms – 13 cm.“ – pasakoja žinovas.
Nespėję pasitikti paukščių ir pasiruošti inkilų pavasarį, gali pakabinti inkiliukus ištisus metus, nes tuo metu, kai neperi, paukščiai ar kiti gyviai inkiluose kaupia maisto atsargas ar tiesiog nakvoja (žvirblinė pelėda, miegapelės, šikšnosparniai, geltonkaklės pelės, skruzdės, kamanės, vapsvos).
Štai kodėl iškelti inkilai yra naudingi visai miško ekosistemai.
Lietuvoje inkilų kėlimo pradininku laikomas gamtininkas prof. Tadas Ivanauskas, kuris organizuotai kelti inkilus pradėjo jau 1922 metais.
