Šį kartą aplankėme Alytų ir susitikome su jame gyvenančiu septyniolikmečiu Matu Januša. Prieš kelerius metus jis visa galva pasinėrė į architektūrą, tai tapo jo varomąja jėga.
Gerai Alytaus miestą ištyrinėjęs jaunuolis pasakoja, kad architektūra jam patinka tuo, jog architektai turi galimybę kurti aplinką, kurioje žmonėms geriau gyvenasi.
Tiesa, vaikystėje Matas galvojo apie visai kitokias profesijas, pavyzdžiui, manė tapsiantis pareigūnu ar lenktynininku.
Pradžia – nuo braižybos kursų
Dar 8 klasėje Matas pradėjo lankyti braižybos kursus – tai ir buvo jo pirmieji žingsniai pažintyje su architektūra. Kaip dabar prisimena, aplinkiniams buvo keisčiausias jo amžius, o ne pasirinkimas.
„Draugai ir šeima mane palaikė, nes mano darbai jiems buvo įdomūs. Pradėjęs domėtis, daug informacijos radau internete. Lankiau dailės mokyklą ir kompozicijos studiją, žinių gavau ir per savarankiškus architektūrinius projektus. Dalyvavau ir toliau dalyvauju architektūros konkursuose, o praėjusią ir šią vasarą dirbu architektūros biure“, - pasakoja M.Januša.
Ryškiausiu ir reikšmingiausiu savo darbu vaikinas laiko praėjusiais metais praktikos metu darytą konkursinį darbą „Vilniaus uostas“ ir pavasarį kurtą Druskininkų meno mokyklos konkursinį darbą.
„Tiesą sakant, sunku įvardinti kurį nors vieną projektą, kadangi jie yra skirtingi ir visi savaip man svarbūs. Pirmąjį dariau ne vienas, o praktikos metu dirbau gerai žinomoje Vilniaus architektų komandoje.
Tuomet vyko didelis kviestinis architektūrinis „Verslo trikampio“ konkursas. Istoriškai toje vietoje buvo uostas, jungiantis miestą su upe. Tačiau sovietmečiu nutiesta Geležinio Vilko gatvė tarsi atkirto visą teritoriją ir ji tapo atskirta nuo miesto. Norėjome atkurti gyvybingas ir jaukias istorines gatves bei teritoriją priartinti prie upės. Nors nelaimėjome, bet tai buvo įdomus iššūkis ir patirtis“, – sako Matas.
Šiais metais jis dalyvavo Druskininkų meno mokyklos konkurse „Išmanusis miestas“. „Pasirinkau Druskininkų Vijūnėlės parko teritoriją. Buvo sudėtinga tuo, kad pats miestas yra jautri aplinka dėl savo gamtos bei istorinių medinių mažo mastelio pastatų. Pati projekto idėja buvo sukurti erdves, kur mokiniai galėtų kurti, matydami ir jausdami inspiruojančią aplinką, jaustųsi jaukiai“, – sako M.Januša.
Pasikeitęs Alytus Mato akimis
Matas, pažindamas visas miesto kerteles, šiandien neabejodamas teigia, kad daug Alytaus vietų pasikeitė, atsirado patogesnių erdvių, naujų traukos taškų. Be abejo, reikia laiko ir gerų sprendimų, kad miestas taptų dar patrauklesnis jo gyventojams ir svečiams.
Daug Alytaus vietų pasikeitė, atsirado patogesnių erdvių, naujų traukos taškų.
Vaikiną džiugina ir restauruota Alytaus miesto sinagoga, kurios sutvarkymui buvo panaudota per 200 tūkstančių europinių investicijų lėšų. Dabar joje įsikūrė Audiovizualiųjų menų centras. Pasak Mato, kiekvienas išsaugotas istorinis pastatas pasakoja miesto istoriją.
Pati sinagoga keitė savo paskirtį, anksčiau ten buvo maldos namai, sovietmečiu buvo druskų saugykla, o šiuo metu ji tapo vienu pagrindinių kultūros taškų mieste.
„Tikiuosi, ši restauruota sinagoga taps paskatinimu kitiems ir sėkmingu pavyzdžiu, kuriuo vadovaujantis būtų galima atnaujinti ir kitus svarbius apleistus miesto pastatus. O jų dar tikrai yra nemažai“, – mano moksleivis, pats mėgstantis sinagogoje aplankyti naujas parodas ir dažnai su bičiuliais einantis į ten vykstančius koncertus.
Alytus – pirmasis Lietuvoje
Vizito metu Dominykas ir Matas apsilankė Alytaus regiono atliekų tvarkymo centre. Matas didžiuodamasis papasakojo, kad dar 2018 metais Alytaus gyventojai pirmieji Lietuvoje pradėjo rūšiuoti maisto atliekas, vėliau jos tampa elektros energija bei kompostu. Tai įgyvendinti padėjo net 2,3 mln. ES skirtų investicijų, gavus šias lėšas buvo įdiegtos reikiamos technologijos ir sukurta tam reikalinga infrastruktūra.
Alytaus gyventojai pirmieji Lietuvoje pradėjo rūšiuoti maisto atliekas, vėliau jos tampa elektros energija bei kompostu.
Moksleivis viliasi, kad ir kiti miestai nedelsdami paseks jo gimtojo miesto pavyzdžiu ir visi galėsime gyventi švaresnėje ir kokybiškesnėje aplinkoje.
Kaip atrodys ateities Alytus
Paklaustas, o ką pats šiandien, kaip architektas, keistų Alytuje arba ką naujo miestui norėtų suprojektuoti jis pats, idėjų Matas, sako, turintis ne vieną.
„Norėčiau atkurti senus, apleistus, istorinius miesto pastatus. Galbūt jautriau žiūrėčiau į naujų miesto erdvių ir gatvių planavimą, manau, trūksta vietų, kur miesto svečiai galėtų atostogauti, leisti laiką, norisi, kad atsirastų vietos žmonėms prie upės, kurios atskleistų gilesnį Alytaus grožį, kad išlaikytume savo želdinius, miškus ir tai, kas vertinga“, – kalba Matas.
Jis tiki, kad kada nors miestas susijungs su kitais miestais ar netgi šalimis traukiniais, o pačiame Alytuje atsiras daugiau kurortinių paslaugų.
„Miesto centre yra negyvų, bet potencialo turinčių vietų, kurias būtų galima paversti jaukiomis, daugiau žalumos turinčiomis, įdomesnėmis erdvėmis.
Norėtųsi, kad ir pačiame miesto centre žmonės galėtų leisti laiką, o ne tik pasistatyti automobilį.
Galėtų mažėti automobilių aikštelių plotai, nes jie miestą paverčia negyvu ir nejaukiu vaikščioti. Norėtųsi, kad ir pačiame miesto centre žmonės galėtų leisti laiką, o ne tik pasistatyti automobilį šalia pastato, kuriame yra parduotuvė, dirbanti iki 18 valandos“, - mano M.Januša.
20 metų sėkmės istorija
Per savo beveik dvidešimties metų narystę Europos Sąjungoje Lietuva pritraukė beveik 20 mlrd. Eur ES investicijų. Šalis pasikeitė, pokyčius ne tik mato, bet ir jais naudojasi gyventojai visoje Lietuvoje. 2021–2027 m. investiciniame ES periode sulauksime 8 milijardų naujas galimybes atversiančių investicijų.
Keliaudami per miestelius, bendraudami su talentingais jaunuoliais apie tai, kaip jie mato Lietuvą, savo gimtąjį miestą, džiaugdamiesi ir didžiuodamiesi jų pasiekimais, neabejojame, kad jie yra didžiausia mūsų krašto pergalė ir ateities sėkmės garantas.
Projektas inicijuotas Finansų ministerijos, finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.
