Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus dailininkas, kartais užsiimantis ir žuvų bei roplių iškamšų darymu bei „sulūžusių“ iškamšų restauravimu, sako, kad šis darbas anaiptol nėra atgrasus, nors iš šalies gali atrodyti visai kitaip.
Tokios profesijos specialistų, kuria užsiima Vilius Bručas, Lietuvoje ne tik neruošia. Ją sunku ir įvardinti, mat vyro pareigos apima labai platų darbų spektrą. Svarbiausia, kaip sako pašnekovas, iškemšant gyvūnus ar restauruojant senas iškamšas – mylėti ir gerbti gamtą.
– Kaip susidomėjote tokia neįprasta profesija?
– Man buvo tiesiog įdomu skulptūra, tapyba, butaforija. Dabartinis mano darbas – viskas viename. Papuoliau į muziejų, kai ieškojau darbo. Kadangi esu dailininkas, darbų pagal specialybę nebuvo itin daug ir man tiesiog pasisekė. Turiu reikiamų idėjų ir įgūdžių, matau, jaučiu formas, o tai yra būtina šiame darbe.
Tuomet nemokėjau elgtis su chemija, nežinojau daugybės dalykų, tad kolegos mane mokė. Tokios profesijos, kuria aš užsiimu, Lietuvoje apskritai niekas nemoko. Ją perduoda žmogus žmogui, iš lūpų į lūpas. Mano asmeninė patirtis ir kolegų žinios sudarė dermę darbo, kurio iki tol nelabai buvo. Kadangi teko dirbti ir su medžiu, ir su skulptūra, turėjau formos, apimties pajautimą, gerai sekėsi. Be viso to gyvūnas išeina lyg netikras.