„Žmogui reikia žmogaus“ – „Sidabrinės linijos“ informacinė kampanija, kviečianti savanorius ieškoti naujų pašnekovų, padėti jiems žengti pirmuosius žingsnius „Sidabrinėje linijoje“. Straipsnių cikle, kuris tęsėsi visą gruodį, supažindinome jus su savanoriais bei jų istorijomis. Šiandien – paskutinė pažintis.
Rūpestinga šeima „pagal likimo liniją“
Inesa sakosi apie pagalbą seniems bejėgiams žmonėms galvojusi nuo paauglystės, matydavo gatvėje sulinkusius, nešančius sunkius krepšius senelius ir galvodavo, kad turbūt jie labai vieniši. Pati augusi pas močiutę jos meilės ir dėmesio vaikystėje gavo su kaupu, o jau vėliau gyvenimas taip susiklostė, kad močiutę prižiūrėjo iki jos mirties.
Po daugelio metų teko pasirūpinti patėviu, ilga ir sunki Alzheimerio liga labai išsekino žmogų. Mama pati neteko jėgų, todėl Inesai reikėjo pasirūpinti abiem.
„Ačiū Dievui, mama atsigavo ir jaučiasi visai gerai. Po sunkios ligos palaidojom patėvį, o namuose jau laukė seni vyro tėvai. Tai buvo nuostabūs žmonės, išgyvenę didelius gyvenimo išbandymus -Sibiro tremtį, vyresnio sūnaus mirtį. Tėvukus atsivežėm pas save iš Žemaitijos, kai jau jie nebeįstengė daugiau gyventi vieni. Vėl sekė ilgas slaugymas“, – sunkius išbandymus be širdgėlos vardina Inesa.
Ji pati sako, kad jos vyrui Vidmantui jau galima būtų slaugytojo diplomą įteikti ne tik už medicininių žinių pritaikymą, bet ir už begalinį rūpestį ir meilę. Pats Vidmantas kuklinasi: „Aš nieko nepadariau stebuklingo, tiesiog rūpinausi, kaip ir kiekvienas tai padarytų savo tėvams.“
Štai taip po truputį Inesa ir Vidmantas vis atsidurdavo senų žmonių, kuriems reikalinga pagalba, apsuptyje. Šiuo metu irgi turi ne nuolatinį, bet visgi rūpestį dėl senyvo mamos brolio (jo vaikai užsienyje), Inesos krikšto tėvo, kurį lanko slaugos ligoninėj.
Į savanorystę įtraukė ir vyrą
Taip pasakodami savo šeimos patirtį, Lukošiai sako, kad ir į „Sidabrinę liniją“ pateko turbūt neatsitiktinai. „Gyvenime yra kažkokia nubrėžta linija, nuo kurios negali ilgam nutolti. Taip atsitiko ir šį kartą, kai man iš Darbo biržos pasiūlė tapti savanore „Sidabrinėje linijoje“, – pavasarį sulaukusi netikėto skambučio prisimena Inesa.
Po pirmo susitikimo su „Sidabrinės linijos“ kuratorėmis ji sako supratusi, kad tokia veikla jai artima. Todėl ne tik pati sutiko dalyvauti, bet ir savo vyrą pasikvietė. O toliau istorija rutuliojosi kaip sniego gniūžtė: pradėjo lankyti „Sidabrinės linijos“ rengiamus mokymus, po mokymų laukė, kada gaus senyvo amžiaus pašnekovą.
„Netrukus abu su vyru sulaukėme pasiūlymo bendrauti telefonu su senjorėmis iš Kauno. Truputį neramu buvo, ar pavyks užmegzti nuoširdų ryšį su nepažįstamu žmogumi. Bet mums su vyru pasisekė – iš karto pradėjome bendrauti, kalba tiesiog liejosi laisvai. Bendraudavome po valandą, net nepastebėdavome, kaip prabėgdavo pokalbiui skirtas laikas“, – pasakoja I.Lukošienė.
Inesos pašnekovė yra 87-erių metų, išgyvenusi sunkius gyvenimo išbandymus, karą, badą, savo 2 vaikų mirtis, bet išlikusi šviesaus proto ir labai pozityvaus mąstymo. „Aš beveik nežiūriu televizoriaus, tai manoji močiutė apšviečia įvairiomis žiniomis, ypač gyd. A.Unikausko laidose išgirstomis sveikatos naujienomis“, – šypsodamasi apie atradimus bendraujant su senole kalba Inesa.
Kita jos pašnekovei labai svarbi sritis – politika, seni žmonės labai ja domisi, pastebi Inesa.
Jaučia abipusę naudą
Širvintiškė sako esanti labiau klausytoja, bet savo užduotį ir savanoriškos veiklos prasmę būtent taip ir supranta.
O štai vyro Vidmanto pašnekovė šiek tiek jaunesnio amžiaus, kuriai labai norisi pasidalinti savo išgyvenimais dėl sudėtingų santykių su dukra. Vidmantas sako, kad pabendravusi su juo moteris pralinksmėja, net pradeda juoktis.
„Mano vyras labai moka pralinksminti žmones“, – komplimentu vyrą apdovanoja Inesa. Ir priduria: „Tai tiek apie mūsų patirtį. Manome, kad, ir toliau bendrausime su mūsų pašnekovėmis. Jaučiame, kad tai abipusė nauda.“
„Sidabrinė linija“ yra nemokama draugystės ir bendravimo telefonu paslauga. Garbaus amžiaus žmonėms siūloma galimybė turėti telefoninį draugą, su kuriuo galima reguliariai kalbėtis įvairiausiomis temomis, aptarti aktualijas ar tiesiog pasišnekučiuoti.
Visi garbaus amžiaus žmones gali naudotis „Sidabrine linija“ – pakanka paskambinti nemokamu numeriu 8 800 800 20 ir užsiregistruoti.
