Į profesionalią sceną įžengs ne visi, tačiau – tikina baleto pedagogai – baletas tiek lavina kūną, tiek ugdo asmenybę, estetinį skonį, laikyseną ir graciją, todėl jį rekomenduoja įvairaus amžiaus, fizinių duomenų ir sugebėjimų vaikams.
Paklausa baleto pamokoms padidėjusi ne tik šalies didmiesčiuose, todėl kai kurios mokyklos jau planuoja naujus mokslo metus pradėti ir regionuose – pavyzdžiui, seniausios Lietuvoje baleto mokyklos – Lietuvos tarptautinės baleto akademijos (LTBA) įkūrėja ir vadovė Kristina Sliesoraitienė savo mokyklos filialus ką tik įsteigė Panevėžyje, Šilutėje, Marijampolėje, Kėdainiuose ir Alytuje.
Baletas skatina ir smegenų veiklą
Kaip rodo įvairūs moksliniai tyrimai, fizinis įvairių amžiaus grupių vaikų aktyvumas drastiškai mažėja, vaikai tampa vis pasyvesni.
Įvairūs fizinio aktyvumo tyrimai rodo vis prastėjančią fizinio aktyvumo situaciją visame pasaulyje. 2020 metais Higienos instituto atlikto tyrimo duomenys parodė, kad fiziškai aktyvūs po pamokų (ne mažiau kaip 60 minučių kasdien) yra vos apie 13,6 proc. Lietuvos vaikų.
Net 25 proc. mokinių keturias valandas ir daugiau kasdien praleidžia prie ekranų.
Tačiau ne tik apklausos, bet ir tendencijos bei perpildyti kai kurie būreliai rodo, kad visgi Lietuvoje vis daugiau mokinių lanko fizinio aktyvumo, sporto būrelius, o tėvai ieško įvairių savo vaikų aktyvumo skatinimo formų.
„Šiuolaikiniai vaikai – labai sėslūs, daug laiko praleidžia prie ekranų ir mokydamiesi. Manau, baletas ant bangos todėl, kad atliepia vaikų ir tėvų poreikius“, - svarsto LTBA vadovė K. Sliesoraitienė.
Daugiau kaip trisdešimties metų pedagoginio darbo patirties turinti buvusi šokėja pabrėžia, kad galimybė rinktis šokti baletą savo malonumui leidžia į jį žiūrėti kaip į laisvalaikio leidimo būdą bei puikią progą didinti fizinį vaikų aktyvumą.
Jai antrina ir žinoma balerina, kelių Lietuvos teatrų vedančioji solistė, choreografė, dabar – vaikų mėgstama baleto pedagogė Beata Molytė: „Vaikams iš prigimties patinka šokti, tad baletas jiems atrodo patraukliai, - teigia tuoj darbą LTBA pradėsianti B. Molytė. – Mane pačią vaikystėje baletas sužavėjo savo rūbais ir galimybe atsistoti ant pirštų galų.“
Abi pedagogės sutinka, kad baletas tampa puikia alternatyva kitoms sporto šakoms, kaip vieną iš patrauklių aktyvaus laiko leidimo formų savo vaikams baletą mato ir tėvai. Kai kuriose pasaulio šalyse, pavyzdžiui, Japonijoje, baletas jau yra tapęs aerobikos ir kitų fitneso programų ir net sporto klubų alternatyva. Tačiau tėvai renkasi baletą ne tik dėl fizinio krūvio ar gražios laikysenos.
„Baletas, kaip sakau, yra du viename: nauda ir kūnui, kuris gauna krūvio, ir sielai, –sako K. Sliesoraitienė.
Akademinis mokslas lavina kairįjį smegenų pusrutulį, tuo tarpu dešinysis gauna krūvio rečiau. Įrodyta, kad baletas, kaip ir dailės ar muzikos pamokos, lavina būtent dešinįjį smegenų pusrutulį. Tačiau meninio ugdymo pamokoms mokykloje dažnai neskiriama pakankamai dėmesio.“
K. Sliesoraitienė išskiria ir klasikinės muzikos poveikį smegenims: „Baletas pratina prie klasikinės muzikos, sudėtingos choreografijos, lavina estetinį skonį.
Patvirtinta, kad klasikos klausymasis kasdien daro poveikį vaikų smegenims. Be to, baletas stiprina nacionalinių šokio mokyklų tradicijas, taip ugdomas ir būsimas teatrų lankytojas ir žiūrovas.“
Pamokos ne tik siejantiems ateitį su scena
Per pastarąjį dešimtmetį baleto kaip būrelio ir užklasinės veiklos populiarumas išaugo kelis kartus, kasmet baleto mokyklos parengia šimtus vaikų. Padidėjo ir baleto mokyklų paklausa.
„Tikrai jaučiamas didelis susidomėjimas baletu“, – pripažįsta K. Sliesoraitienė, jau daug metų stebinti baleto mokyklų ir privačių šio šokio pamokų paklausos neslūgstančią bangą.
Tai prieš keturiolika metų ją įkvėpė įkurti ir Lietuvos tarptautinę baleto akademiją, kurios filialuose Vilniuje ir Kaune kasmet baleto mokosi apie pusę tūkstančio vaikų.
„Baletas ilgai buvo gana uždaras, prieinamas tik tiems, kurie savo ateitį siejo su scena. Lūžis įvyko laisvėjant profesijoms, kai atsirado poreikis pasibandyti naujus dalykus, „pasimatuoti“ vieną ar kitą profesiją.
Tai paskatino atidaryti pirmąją privačią baleto mokyklą, į kurią kviečiami ne tik profesionalaus baleto keliu norintys žengti būsimi artistai, bet ir mėgėjai, norintys tiesiog šokti baletą dėl savęs“, – sako K. Sliesoraitienė.
Dauguma Lietuvoje veikiančių baleto mokyklų yra skirtos mėgėjams. Tačiau 2009-aisiais įkurta pirmoji privati baleto akademija LTBA yra viena iš nedaugelio, rengiančių ne tik mėgėjus, bet ir būsimus šio scenos meno profesionalus.
„Drįstu manyti, kad būtent atsiradusi galimybė baleto mokytis ne tik profesionaliai, bet ir mėgėjiškai prisidėjo prie tokio didžiulio susidomėjimo baletu, – svarsto pirmosios privačios baleto akademijos įkūrėja K. Sliesoraitienė.
– Toli gražu ne visi vaikai planuoja tapti profesionaliais baleto šokėjais, tėvai irgi baiminasi anksti užkrauti tokį įsipareigojimą.“
Vis dėlto būsimiems profesionaliems baleto šokėjmas LTBA yra puiki terpė tobulinti šokio meną.
„Esame savotiški valstybinės baleto mokyklos „donorai“, nes aukščiausiais rezultatais paruošiame norinčiuosius stoti į Nacionalinę M. K. Čiurlionio menų mokyklą.
Neapsiribojame Lietuva: mūsų septyni absolventai yra praėję tūkstantines atrankas ir mokosi pačiose garsiausiose pasaulio baleto mokyklose“, – džiaugiasi akademijos vadovė.
Nuo šio rudens prie LTBA dėstytojų komandos prisijungusi B. Molytė teigia šią mokyklą ką tik persikėlusi iš pajūrio gyventi į Vilnių pasirinko dėl aukštų pedagogikos standartų ir nuoširdaus rūpesčio mažaisiais šokėjais.
„Daugiametė patirtis, pedagogai, iškalbingi darbai leidžia neabejoti šiuo pasirinkimu. Sekiau šios mokyklos veiklą ir manau, kad ji yra lyderė Lietuvoje“, – sako B. Molytė, Klaipėdoje turėjusi ir savo vardo baleto mokyklą.
Nuo mažų dienų – į „baleto darželį“
„Kiekvienas pedagogas svajoja užauginti talentą, – įsitikinusi K. Sliesoraitienė. – Tai svarbu ir ugdytiniams, ir patiems dėstytojams, nes juos motyvuoja.“ Kad nepaprastai gera atpažinti talentus, matyti, kaip jie tobulėja ir prisidėti prie jų augimo, pritaria ir B. Molytė.
Kada tinkamas laikas pradėti lankyti baletą? LTBA priimami vaikai nuo 4 metų. „Tuo metu labiau žaidžiame baletą, susipažįstame su šiuo šokiu per žaidimą, tad sakau, kad tai labiau baleto darželis“, – sako K. Sliesoraitienė.
Rimčiau dirbti pradedama su šešerių metų vaikais, o tam, kad apsiautų puantus ir atsistotų ant pirštų galiukų, prireikia ne vienerių metų treniruočių.
„Džiaugiuosi, kad vis daugiau vaikų gali pasimatuoti puantus. Būna, kad duodu savo – turiu išsaugojusi jau nebetinkamus šokti, tačiau sentimentų keliančių savo pačios senų šokio batelių – mergaitės juos noriai matuojasi, kartais nustemba, kad tai nėra labai patogu ir net skausminga, – pasakoja B. Molytė.
– Aiškinu joms, kad turi ateiti laikas, kad galėtum šokti ant pirštų galų, tam reikia paruošti pėdas. Tai labai atsakingas ir ilgas procesas.“
Ilgametės šokėjos, choreografės ir baleto pedagogės patirties turinti B. Molytė teigia, kad baletas reikalauja jauno amžiaus ir nepaprastai stiprios valios bei tvirto charakterio. „Net ir pora kartų per savaitę prisideda prie visapusiško jauno žmogaus lavinimo“, – teigia profesionali šokėja.
Abi kalbintos baleto pedagogės tvirtina, kad baletas „pagauna“ visam gyvenimui. „Žmogus, užaugęs su baletu, susiformuoja visapusiškai išprusęs ir išsilavinęs, tad baletas yra tarsi tėvų investicija į vaikų ateitį“, – teigia B. Molytė.
Įgyti įgūdžiai, anot B. Molytės, liks visam gyvenimui: „Kūnas turi labai gerą atmintį. Vaikas nebūtinai susies gyvenimą su šia meno šaka, tačiau, turėdamas pradmenis, išlaikys tą vidinį pasitempimą, laikyseną.
Estetika, grožio supratimas, kultūrinės prasmės suvokimas – antraeiliai, tačiau ne mažiau svarbūs argumentai, dėl kurių tėvai ir jų atžalos renkasi šokti baletą.“
Baleto mokyklų poreikis šoktelėjo ir regionuose
K. Sliesoraitienė teigia pastebinti, kad baleto mokyklų poreikis jau kelerius metus auga ne tik didžiuosiuose Lietuvos miestuose.
„Iki šiol LTBA filialus turėjome didžiuosiuose šalies miestuose – Vilniuje ir Kaune. Tačiau poreikis mokytis baleto aktualus ne tik didžiųjų miestų gyventojams, bet ir regionuose. Juolab kad Vilnius jau „prisikimšo“.
Ne visiems tėvams patogu vaikus į būrelius vežioti iš kitų miestų, nors yra daug tai darančių“, – teigia K. Sliesoraitienė, trejus metus brandinusi mintį įkurti akademijos filialus kituose Lietuvos miestuose.
