Atsitiesti pasiryžusio jauno vyro išpažintis: kaip gyvenime prarado viską – darbą, sveikatą, meilę

Ronaldas, ketverius metus praleidęs gilioje depresijoje, atrado jėgų nutraukti tylą ir neveiklumą. Atsitiesimui jis pasirinko iššūkių kelią, kad mažais žingsneliai susigrąžintų viską, ko neteko. Jis atvirai pasakoja ir apie šoką sukėlusią ligą, ir apie metus, praleistus žiūrint į lubas, o visus, turinčius panašių patirčių, kviečia sekti jo iššūkių kelią, kuriuo dalinasi viešai.
Vienatvė
Vienatvė / 123rf.com nuotr.

Iš skausmingų netekčių gimė tinklaraštis

„Labas! Mano vardas Ronaldas ir aš esu toks pat žmogus kaip ir tu. Turėjau įprastą gyvenimą, tekantį savo režimu, tačiau atėjus sukrėtimų tarpsniui patyriau daug nesėkmių. Tuo pat metu supratau ir pažinau daug dalykų ir dėsnių, kurie vyrauja mūsų pasaulyje, todėl sukūriau blog'ą.

Tai dienoraštis apie paprasto žmogaus kelionę per gyvenimą. Pasaulis labai mažas, o žmogaus galimybės neribotos. Svarbu suprasti bazinius dalykus, kad būtų galima nuo jų atsispirti ir kilti aukštyn. Man 32 metai ir aš pradedu savo kelionę“, – prisistato Ronaldas savo tinklaraštį „Budos kelias“.

Jis pasakoja, kad visada jautėsi esąs sėkmingas žmogus. Mokykloje turėjau daug draugų, lankė įvairius sporto būrelius. Vos baigęs mokyklą pasinaudojo savo interneto įvaldymo įgūdžiais, kurie leido jam neblogai uždirbti, todėl, kai jo draugai prašydavo tėvų pinigų alui, jis sugebėdavo jų užsidirbti pats.

Atsitiesti prireikė ketverių metų

„Viskas sekėsi neblogai, turėjau gerai apmokamą darbą, sužadėtinę ir puikią sveikatą. Tereikėjo lipti laipteliais aukštyn. Bet. Praradau visus bazinius dalykus, kuriais remiasi dažnas iš mūsų, – darbą, sveikatą, meilę.

Prasidėjo ilgos dienos praleistos gulint lovoje ir žiūrint į lubas, kelionės per psichiatrijos ligonines ir visiška socialinio gyvenimo atskirtis. Sunku rasti žodžių būsenai išreikšti, bet tai buvo tikras košmaras“, – atvirauja jaunas vyras.

Pasak jo, nuo nesėkmių ruožo pradžios prabėgo ketveri metai, tad metas judėti į priekį. Judėjimui jis pasirinko iššūkių taktiką, kuria nusprendė dalintis su kitais.

„Kilo mintis, kad tokius sunkumus patiriu ne aš vienas, mano patirtis nėra išskirtinė, todėl galima rasti bendrų sąlyčio taškų su kitų patirtimis. Būtent todėl nusprendžiau rašyti tinklaraštį – kelti sau iššūkius ir, juos aprašydamas, bandyti įkvėpti kitus žmones tikėjimui, kad ir po nesėkmių galima susitvarkyti savo gyvenimą ir pasiekti užsibrėžtų tikslų.

Kita vertus, tokiu būdu motyvuoju ir save, nes jaučiu atsakomybę: skaitytojai seka mano rezultatus ir aš negaliu jų nuvilti, turiu pasiekti išsikeltus tikslus“, – tikino pašnekovas.

TAIP PAT SKAITYKITE: Devynmetis Donatas gyveno pasikartojančiame košmare: reanimacija, narkozė, elektros šokas

Liga smogė kaip perkūnas iš giedro dangaus

Paklaustas, kas nutiko jo praeityje, Ronaldas atviras. Iš pradžių jis neteko darbo – dėl vidinių konfliktų kolektyve jis nusprendė išeiti iš gerai apmokamo darbo. Tikėjosi greitai susirasti naują, bet paieškos užtruko. Tuomet trenkė liga – psichozės priepuolis, po kurio jį paliko mylima mergina.

„Tiesiog parašė žinutę, kad mane visada mylės, bet nieko tarp mūsų daugiau būti nebegali“, – pasakojo Ronaldas.

Tai, pasak jo, buvo dvigubas šokas. Viena vertus, išgąsdino netikėtai trenkusi liga, antra vertus, mylimosios praradimas buvo kaip perkūnas iš giedro dangaus – esą jų santykiai buvo geri, viskas klostėsi puikiai, ir toks jos sprendimas buvo labai netikėtas ir skaudus.

Metus laiko gulėjo žiūrėdamas į lubas

„Tuo metu jaučiausi visiškai sugniuždytas. Pirmus metus, galima sakyti, pagulėjau lovoje žiūrėdamas į lubas ir nieko neveikdamas. Net kompiuterio neėmiau į rankas. Tai galima vadinti depresija, bet aš įvardinčiau tai sunkesne būsena nei depresija. Depresiją galima valdyti, kontroliuoti, o ši liga mano protą buvo taip apėmusi, kad aš nieko nesugebėjau daryti. Prireikė trejų metų, kol pradėjau tiestis, nors name išgąsdinęs priepuolis ir nesikartojo.

123RF.com nuotr./Vyras
123RF.com nuotr./Vyras

Prasidėjo ilgos dienos, praleistos gulint lovoje ir žiūrint į lubas, kelionės per psichiatrijos ligonines ir visiška socialinio gyvenimo atskirtis.

Yra geras posakis, kad laikas gydo žaizdas. Susitaikiau su mintimi, kad netekau mylimosios, mano sveikata su medikų pagalba pradėjo po truputį gerėti, taigi po truputį viskas stojosi į savo vietas.

Pradėjau kurti įvairius projektus, kaip padėti žmonėms, atsidūrusiems panašiose situacijose. Turėjau tokį projektą „Nepajudinamas žmogus“.

Buvau sugalvojęs pokalbių ant suoliuko iniciatyvą – tiesiog sėdėdavau tam tikroje vietoje ir laukdavau žmonių, kurie norėtų pasikalbėti bet kokia tema, kuri jiems įdomi. Aš neturėjau išankstinio nusistatymo. Tačiau didelio susidomėjimo nesulaukiau – buvo atėję keletas draugų, keletas nepažįstamų žmonių, ir tiek. Manau, žmonės susivaržę, yra didelė atskirtis tarp gyvo ir internetinio bendravimo“, – svarstė pašnekovas.

Kaip sekasi pirmasis iššūkis: atsikratyti 20 kg

Taigi dabar Ronaldas kviečia prisijungti prie savo tinklaraščio – stebėti jo pasiekimus, patiems išbandyti jo pasirinktus eksperimentus ar siūlyti naujus iššūkius.

„Savo tris pasirinktas temas aš reitinguoju taip: pirma reikia susitvarkyti sveikatą, tuomet susirasti darbą ir tik tada galiausiai ieškoti meilės. Taigi pradėjau nuo sveikatos. Ligos metu dėl nejudrumo bei vaistų priaugau daug svorio, todėl išsikėliau iššūkį per penkis mėnesius numesti 20 kg.

Pradėjau nuo vaikščiojimo, bet ateityje planuoju sportuoti ir sporto salėje, formuoti savo kūną. Beje, mano tikslas – ne tik numesti svorio, bet kad sportas taptų mano gyvenimo būdu. Paskutinis mano pasiekimas – per savaitę nueita 20 km“, – pasakojo pašnekovas.

Mesti rūkyti lengvai: dozė jau sumažinta per pusę

Dar vienas jo iššūkis – mesti rūkyti tai darant lengvai, t. y. be rimtų suvaržymų. „Bandau įvairias taktikas, padedančias atsisakyti rūkymo. Šiuo metu sumažinau cigarečių skaičių 50 proc. Anksčiau rūkydavau kas pusvalandį, todėl pradėjau rūkyti kas valandą, vėliau – kas valandą ir 10 minučių. Planuoju ir toliau mažinti cigarečių skaičių, kol visai atsisakysiu. Norėčiau mesti per vieną–du mėnesius. Stebėdamas organizmą ir ypač mąstymą spręsiu dėl tolimesnių veiksmų.

Kai užsinoriu rūkyti, suvalgau keletą riešutų. Tinka ir datulės, razinos ar vynuogės. Taip pat pastebėjau silpnumo momentų – kai susinervinu arba kai sportuoju, buvau įpratęs užsirūkyti. Dabar tokiais momentais sustoju, iškvėpiu ir kartoju sau: „Viskas praeis, viskas bus gerai.“

Tai padeda, noras rūkyti praeina. Vadinasi, smegenis galima valdyti, nors jos buvo įpratusios tokiose įtemptose situacijose gauti nikotino dozę ir išskirti dopaminą, kad palengvintų streso būseną“, – svarstė Ronaldas.

Tuo pat metu vyras, turintis patirties tiek su interneto svetainių dizainu, tiek su reklamos sritimi, klientų aptarnavimu, ieško ir darbo. Vasaros pabaigoje jis numatęs dar vieną eksperimentą. Kuris, jo teigimu, palies jautriai socialiai gyvenančius žmones.

„Nusprendžiau viską perleisti per savo asmeninę prizmę, užuot citavęs kitų žmonių mintis, kad galima pakeisti savo mąstymą, psichinę savijautą, susirasti norimą darbą, mesti rūkyti ir pan. Visa tai noriu išbandyti pats, gauti savo asmeninį potyrį. Jei taip įkvėpsiu iššūkiams ir kitus, šaunu“, – teigė pašnekovas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų