R.Kižienė pokalbyje pasakoja apie šį patyrimą ir kilusias baimes: „Baisiausia tikriausiai buvo padaryti kvailas klaidas iš nežinojimo, iš nepatyrimo. Susirungti su kažkuo derybose, priimti vienokį ar kitokį sprendimą ir padaryti klaidą būna ne taip apmaudu. Padaryti apmaudžią klaidą, kuri tiesiog būtų nenuvedusi iki sandorio ar iki derybų, turbūt tai būtų buvę apmaudžiausia. Ir to natūraliai bijojom”.
Nepaisant įvairių patirtų sunkumų ir iššūkių R.Kižienė atskleidžia esminę tėvų pamoką, kuri padėjo apsispręsti sudėtingose gyvenimo situacijose: „Baimių buvo daug ir visokių, bet visada tu renkiesi ar labiau bijai, ar labiau nori. Šito mane tėtis dar išmokė, kai mane mokė vairuoti. Mane pastatė pirmą kartą į įkalnę, buvo žiema. Mano kairėj buvo didelis skardis ir pasodino važiuoti. Aš pradėjau cypt, kad aš bijau, ir jis man sako, kad galiu nevažiuoti ir kad pasirinkčiau, ar labiau bijau, ar labiau noriu. Aš rinkausi labiau noriu. Šiuo atveju šio elemento taip pat buvo labai daug“.
Kalbėdama apie pasirašytą sandorį, R.Kižienė taip pat mini, kad sudėtingas laikotarpis atnešė ne tik finansinę naudą: „Turbūt vertingiausia man ir mano komandai buvo tai, kad mes pasitikrinom savo jėgas ir savo galimybes. Sandoris vyko per rekordiškai trumpą laiką ir mums reikėjo suvirškint nesveiką kiekį informacijos, taip mes pasitikrinom savo galimybių ribas. Kartais atrodė, kad esame arti ribų, bet niekada nežinai, kur tavo galimybių ribos. Taip pat mes labai pasitikrinom kaip komanda, nes mes labai daug dirbom kartu ir kiekvienas komandos narys turėjo labai skirtingas užduotis ir labai daug atsakomybės, kitas dalykas, mes pasitikrinom kaip mes galim įveikti visuotinį skepsį, kadangi mes vieni tik ir tikėjome tuo sandoriu“.
Pokalbyje L.Mieliauskienė bei R.Kižienė svarsto apie paraleles tarp meno ir verslo. Pokalbyje paminimas ir Jonas Mekas, kuris pasižymėjo taisyklių laužymu meno pasaulyje. Pašnekovės kalba apie pasitaikiusias galimybes, skepsio nugalėjimą bei svarbius pasirinkimus. „Laužyti taisykles verta. Nebūna taip visą gyvenimą sudėliota, kad tu esi visada visom situacijom pasirengęs. Yra galimybė ir tu renkiesi. Arba tu ja naudojiesi, arba ne. Ten buvo riboto laiko galimybė, mes nusprendėme naudotis ta galimybe. Jonas Mekas laužė daug taisyklių savo srityje kaip menininkas, maištininkas, šioks toks chuliganas, tai taip, jeigu gyvensi pagal taisykles, turbūt kažkokių didesnių pokyčių vargu ar įmanoma padaryti“ – sako R.Kižienė.
R.Kižienė atskleidžia, kad didžiausios gyvenime padarytos klaidos buvo susiję su žmonėmis. „Aš visada labai pasitikiu žmonėm ir duodu galimybių atsiskleist. Aš taip darau todėl, kad man kažkada taip atsitiko. Aš dėl to ir esu tokia, nes kažkada manimi pasitikėjo ir aš nusiviliu savimi, kai per ilgai užsižaidžiu ir neteisingai įvertinu žmogaus galimybes. Man tada būna liūdniausias dalykas. Dėl to ir nukenčia ir sandoriai, ir veiklos rezultatai ir bet kas. Čia be abejo ne tų žmonių problema, kad aš nepriimu to sprendimo, kurio reikia arba priimu per vėlai. Aš su tuo dirbu, dabar stengiuosi nuspręsti, kiek yra protingas laiko tarpas žmogui atsiskleisti, kiek yra protingas laikas jį paremti arba žiniomis, ar bet kokia reikalinga parama, bandau nuspręsti iš anksto ir netęsti tos gumos ir nekankinti nei savęs, nei įmonės, nei galų gale to žmogaus“.
Daugiau – laidoje „Atvirai su vadovu“:
