Pokalbyje G.Jukna svarsto apie tai, kaip svarbu įsiklausyti savo nuojautos ieškant naujų žmonių.
„Na, skaitai visus tuos aprašymus ir ten kaip ir viskas gražu, bet ateina žmogus, tu su juo kalbi ir jauti, kad kažko nėra, nesiriša nei pokalbis, nesiriša nei mintys ir tada supranti, kad nesvarbu kas parašyta. Galbūt kitam vadovui tas žmogus yra superinis, bet man jis netinka“, – sako G.Jukna.
Kalbėdamas apie asmeninį gyvenimą G.Jukna teigia, kad laikas sau yra būtinas: „Su laiku pas mane atėjo supratimas kaip turi gyvent žmogus ir kaip neturi. Tai jeigu grįžti į tuos 2000-uosius, tai aš irgi gyvenau taip kaip nereikia gyvent, tai yra darbas, darbas, darbas. Grįžti namo permiegot, o šeima, vaikai, žmona, ūkis... Ir sunku net prisiminti, kada vaikai užaugo, kaip jie užaugo, kas ten buvo kai jie buvo maži, kai jiems reikėjo tėčio“.
G.Juknos teigimu, kartais labai svarbu padaryti pauzę: „Ateina laikas, kada vis tiek užduosi sau klausimą, o ką aš čia darau, ar aš tiktai dirbt temoku, o ką dar moku, o kur dar noriu patobulėt ir ką dar nuveikt? Ir atsakymai į juos tau gali oi kaip nepatikti“.
Daugiau – laidoje „Atvirai su vadovu“: